Dewey John (Džonas Diùjis) 1859 10 20Burlington (Vermonto valstija) 1952 06 01Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas, pedagogas, psichologas. Politikos ir visuomenės veikėjas, liberalizmo šalininkas. Dr. (1884). Nacionalinės mokslų akademijos narys (1910).
Išsilavinimas ir veikla
1879 baigė Vermonto universitetą, 1882–84 tęsė mokslus Johnso Hopkinso universitete (Baltimoreʼe). 1884–94 dėstė Mičigano, 1894–1904 – Čikagos, 1904–30 – Kolumbijos (Niujorke) universitete. 1919 su kitais įkūrė Naująją universitetinę socialinių tyrimų mokyklą Niujorke. Amerikos psichologų asociacijos (1899–1900), Amerikos filosofų asociacijos (1905) prezidentas. Visuomeninės komisijos, kuri svarstė J. Stalino kaltinimus L. Trockiui, pirmininkas. J. Stalino politikos priešininkas. Palaikė Jungtinių Amerikos Valstijų moterų lygių teisių judėjimą.
John Dewey
Tyrimų sritys ir idėjos
Filosofijoje plėtojo pragmatizmo atmainą – instrumentalizmą. Pragmatizmo principus taikė epistemologijoje, etikoje, estetikoje ir kitur. Neigė pažinimo absoliutumą ir pasyvumą – pažinimas atsiranda individo ir socialinės aplinkos sąveikoje. Kėlė klausimą, ar loginiai operatoriai funkcionuoja kaip grynos abstrakcijos, ar jie realiai susieti su savo objektais. Etikoje ir socialinėje filosofijoje teigė tikslų ir gėrybių pliuralizmą (nėra vienintelio aukščiausio gėrio). Dorovės priesakai (neužmušk, nevok) nėra absoliutūs, bet priklauso nuo situacijos. Demokratija, anot J. Dewey, yra tinkamiausia žmonių bendro gyvenimo forma. Svarbiausia socialinių pertvarkymų priemone laikė mokslinių metodų ir technologijų taikymą švietime ir dorovėje.
J. Dewey ugdymo problemas siejo su vaiko pasaulio pažinimu. 1896 prie Čikagos universiteto įkūrė mokyklą, kurioje rėmėsi savo didaktine teorija. Teigė, kad pažinimas yra praktinė veikla. Ji grindžiama mąstymu ir mokymusi, kurie yra priemonė konkrečioms problemoms spręsti. Atlikdamas užduotis mokinys pažįsta visuomenės problemas ir jų sprendimo būdus. Jo pedagogikos tikslas – išugdyti asmenybę, kuri save realizuodama galėtų spręsti socialines problemas taip, kad stiprintų demokratiją valstybėje. Turėjo įtakos R. E. Parkui, R. Rorty, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių pedagogikai, funkcionalizmo krypties psichologijoje plėtotei.
Veikalai
Parašė apie 40 knygų, daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių; svarbiausi veikalai: Reflekso lanko sąvoka psichologijoje (The Reflex Arc Concept in Psychology 1896), Mokykla ir visuomenė (The School and Society 1899), Ugdymo doriniai principai (Moral Principles in Education), Kaip mes mąstome (How We Think, abu 1909), Demokratija ir švietimas (Democracy and Education 1916), Žmogaus prigimtis ir elgsena (Human Nature and Conduct 1922), Patirtis ir gamta (Experience and Nature 1925), Publika ir jos problemos (The Public and its Problems 1927), Bendras tikėjimas (A Common Faith 1934), Logika: Tyrimo teorija (Logic: The Theory of Inquiry 1938), Pažinimas ir žinios (Knowing and the Known, su Arthuru F. Bentley, 1949), Laisvė ir kultūra (Freedom and Culture 1939), Menas kaip patyrimas (Art as Experience 1958).
Lietuvių kalba paskelbta J. Dewey veikalų fragmentų.
384