Brodòvskis Jokūbas apie 1692Geldapė (Varmijos Mozūrų vaivadija) 1744Trempai (nuo 1946 rusiškai Novostrojevo, Kaliningrado sr.), Lietuvos žodynininkas. Baigęs Karaliaučiaus Senamiesčio gimnaziją 1710 įstojo į Karaliaučiaus universitetą. Nuo 1713 mokytojavo Trempuose, rinko lietuvių kalbos ir tautosakos medžiagą.
Veikalai
Sudarė vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną (Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum); išliko ne visas rankraštis. Žodyne, be religinių raštų leksikos, sukaupta daug šnekamosios kalbos žodžių (gausu sinonimų), pateikta biblinių ir lietuvių asmenvardžių bei vietovardžių, giminystės terminų, amatininkų, augalų ir gyvūnų, valstiečių trobesių, namų apyvokos daiktų, drabužių pavadinimų, senovės lietuvių dievų sąrašas; aprašyta naujagimio plaukų nukirpimo apeigos, vadinamieji apgėlai, Užgavėnių vyrų žaidimas. Tai didžiausias 18 a. smulkiosios tautosakos rinkinys (apie 1000 priežodžių, daugiau kaip 100 mįslių). Veikalas turi enciklopedinio žodyno bruožų (pvz., šalia miestų pavadinimų pateikta platesnės informacijos). J. Brodovskio rankraščiu naudojosi vėlesnieji lietuvių kalbininkai, folklorininkai, etnografai. Žodyne pateiktą tautosaką paskelbė J. Lebedys leidinyje Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII amžiuje (1956).
649