Jonas Bežemis medžioja elnią (14 a. rankraščio iliuminacija, Britų biblioteka)
Jõnas Bežẽmis (John Lackland) 1167 12 24Oksfordas 1216 10 18(19)Newark (Notingamšyras, Anglija), Anglijos karalius (1199–1216). Karaliaus Henriko II Plantageneto ir Eleonoros Akvitanietės jaunesnysis sūnus (prieš jam gimstant Henrikas II Plantagenetas savo žemes buvo palikęs vyresniesiems sūnums – iš čia Jono Bežemio pravardė). Nuo 1185 Airijos valdytojas. 1189 parėmė brolio Ričardo I (vėliau vadinto Liūtaširdžiu) sukilimą prieš tėvą, broliui tapus karaliumi gavo titulų ir dvarų. Ričardui I išvykus į kryžiaus žygį (1190–93) sukilo, bet grįžęs į Angliją Ričardas I jam atleido. Po Ričardo I mirties tapęs karaliumi nesėkmingai kariavo su Prancūzijos karaliumi Pilypu II Augustu, prarado beveik visas valdas Prancūzijoje. 1207 atsisakė pripažinti Stepheną Langtoną Canterbury arkivyskupu, popiežiaus Inocento III 1207 buvo ekskomunikuotas (1213 gavo atleidimą).
Mėgindamas pasirengti karui Prancūzijoje Jonas Bežemis kėlė mokesčius, nusavino daug politinių priešininkų dvarų. Nepatenkinta diduomenė sukilo ir 1215 privertė karalių pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją, pagal kurią Anglijos karalius jau nebuvo aukščiau įstatymo.
2271