Daũgirdas Jonas ? 1443, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo bendražygis. Vienas Vilniaus–Radomo susitarimo (1401), Horodlės susitarimų (1413) su Lenkija, Brastos taikos (1435) su Vokiečių ordinu liudytojų. Nuo 1424 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, iki 1430 buvo Podolės Kameneco seniūnas. Vytautui Didžiajam 1430 mirus Podolės bajorų suimtas, Podolės vakarų žemės prijungtos prie Lenkijos. Remdamas Žygimanto Kęstutaičio kandidatūrą į didžiuosius kunigaikščius gavo valdų apie Rudaminą (prie Vilniaus). 1430–34 Lucko seniūnas. Kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Kęstutaičio atstovas 1434 dalyvavo Vladislovo Varniečio karūnacijoje Lenkijos karaliumi. 1434–43 Vilniaus vaivada. 1440 su Trakų vaivada Petru Leliušu, Jonu ir Aleksandru Čartoriskiais Trakuose nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį. Rėmė Kazimiero Jogailaičio kandidatūrą į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą; jį išrinkus tapo vienu įtakingiausių Didžiojo kunigaikščio tarybos narių, iš jo gavo valdų apie Lucką.
Daugirdų Horodlėje gautas Buivolo galvos herbas (iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenklatorius, išspausdintos 1905 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
2271