Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis

Jablònskis Jonas, slapyvardžiai Rỹgiškių Jõnas, Pẽtras Kriaušáitis 1860 12 30Kubilėliai (Būblelių vlsč., Marijampolės apskr.) 1930 02 23Kaunas, lietuvių kalbininkas. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas. K. Jablonskio ir O. Landsbergienės tėvas. Lietuvos universiteto garbės profesorius (1922), Latvijos universiteto garbės daktaras (1929).

Išsilavinimas ir veikla

1881–85 Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją (didelę įtaką turėjo F. Fortunatovas ir F. Koršas). Dirbo privačiu mokytoju, teismo raštininku, 1889–96 mokytojavo Mintaujos gimnazijoje, bendradarbiavo laikraščiuose Aušra, Varpas. 1896 caro valdžios iškeltas į Taliną. Čia 1896–1900 dirbo mokytoju gimnazijoje (atleistas už draudžiamų leidinių laikymą). 1902–03 buvo ištremtas į Pskovą; čia toliau redagavo (pradėjo Taline) A. Juškos Lietuvių–lenkų žodyną (suredagavo E–J raides, tarmėse patikrino rankraščius, užrašė apie 2000 naujų žodžių). 1903 Šiauliuose pogrindyje mokė lietuvių kalbos, tvarkė Zubovų archyvą. Nuo 1904 dirbo lietuviškų laikraščių redakcijose Vilniuje, mokytojavo. Nuo 1906 mokytojas Panevėžyje, nuo 1908 – Breste, nuo 1912 – Gardine, nuo 1914 – Veliže (Smolensko sr.), 1915–18 – Voroneže, dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. 1918 grįžo į Vilnių, 1919 persikėlė į Kauną, dėstė įvairiuose kursuose, 1922–26 – Lietuvos universitete. Nuo 1890 rašė kalbines recenzijas, taisė įvairių raštų kalbą, aiškino kalbos negeroves. Parašė apie 230 straipsnių kalbos klausimais.

Jonas Jablonskis apie 1900–05 m.

Lietuvių kalbos norminamieji veikalai

Bendrinės kalbos raidai ypač svarbūs J. Jablonskio vadovėliai (pirmasis – Lietuviška gramatikėlė, su P. Avižoniu, 1899). Knygoje Lietuviškos kalbos gramatika (slapyvardžiu Petras Kriaušaitis, 1901) išdėstė bendrinės kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą. Gramatika kritikuota dėl ne visur nuoseklios rašybos, pasitaikančių nevykusių terminų, silpno sintaksės skyriaus. Lietuvių kalbos gramatika (1919), ypač autoriaus papildytas leidimas (1922), turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos rašybai ir skyrybai nusistovėti, jos pagrindu J. Jablonskis išleido vidurinių mokyklų pirmosioms klasėms skirtą kirčiuotą Lietuvių kalbos vadovėlį (1925).

Tiek lietuvių kalbos praktikai, tiek mokslui labai svarbus veikalas Lietuvių kalbos sintaksė (1911).

Jonas Jablonskis namuose apie 1920–25 m.

Veikale Linksniai ir prielinksniai (1928) J. Jablonskis pirmasis išsamiau nagrinėjo linksnių reikšmes ir jų vartojimą. Veikalams būdinga gausi gyvosios kalbos medžiaga, tautosakos, gerai gimtąją kalbą mokančių rašytojų raštų pavyzdžiai. Bendrinę kalbą apvalė nuo barbarizmų, nevykusių naujadarų, netaisyklingų sintaksinių konstrukcijų, pasiūlė naujų, šiuolaikinėje kalboje vartojamų žodžių (ateitis, atvirukas, degtukas, deguonis, įtaka, pažanga, pieštukas, pirmadienis, pojūtis, praeitis, šviesuolis, tautietis, teismas, vadovėlis, vaizduotė, valstietis, vienaskaita ir kiti). Sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų. Bendrinės kalbos norminimui turėjo reikšmės ir J. Jablonskio vertimai. Redagavo Žemaitės (sugalvojo jos slapyvardį), G. Petkevičaitės‑Bitės, J. Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Parengė chrestomatiją Vargo mokyklai (su kitais, 1916), jos priedą Mūsų žodynėlis (1918), rašybos taisyklių rinkinį Mūsų rašyba (1917). Paskelbė apie 150 straipsnių kalbos praktikos (dažniausiai pavadinimu Kalbos dalykai), švietimo, visuomenės gyvenimo klausimais. J. Jablonskis turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos praktikai ir mokslui, ypač sintaksei.

Apdovanojimas

Gedimino 2 laipsnio ordinas (1928).

R: Raštai 5 t. Kaunas 1933–36; Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1957–59; Jono Jablonskio laiškai Vilnius 1985; Straipsniai ir laiškai Vilnius 1991. L: J. Palionis Įžymusis lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis Vilnius 1955; A. Piročkinas Prie bendrinės kalbos ištakų Vilnius 1977, J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas Vilnius 1978, Jonas Jablonskis Kaunas 1980, Jono Jablonskio kalbos taisymai Kaunas 1986; A. Vidžiūnas Jono Jablonskio akcentologija Vilnius 1997; Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima / sud. E. Lukėnaitė-Griciuvienė Vilnius 2009.

2069

-Obelaitis; -Šipaila; -Vaidila

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką