Jonas Laurinavičius

Laurinãvičius Jonas 1938 07 07Pajautos (Onuškio vlsč., Trakų apskr.), lietuvių žurnalistas.

Išsilavinimas

1964 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą).

Darbas spaudoje

1964–73 ir 1984–88 dirbo Kaišiadorių rajono laikraščio Į komunizmą, 1973–84 – Mažeikių rajono laikraščio Pergalės vėliava redakcijose. Nuo 1991 laikraščio Kaišiadorių aidai redaktorius.

Knygos

Parašė dokumentines apybraižas Mažeikiai (1978), Birštonas (1986), knygas Nusilenkimas knygnešiams ir daraktoriams (1991), Jonas Aistis ir Rumšiškės (1992), Stasys Tijūnaitis (1995), Brūkštelėjimai: Aforizmai ir sentencijos (1996 ²2011), Ramūnas Šiškauskas. XVII olimpinių žaidynių prizininkas (2000), Kaišiadorių krašto žmonės. 100 biografijų (2002), Kazimieras Brazauskas (su G. Ilgūnu, 2006, apie A. M. Brazausko tėvą), Kaišiadorių miesto kronika (2006, papildyta 2011), Neišskrendantys paukščiai (2008), Kaip gyvi, mano kurso draugai? (4 kn. 2009–14), Atvira širdimi (2011, apie Kaišiadorių vyskupijos hierarchus), Per baltutę laužo liepsną (2014), Tremtiniai (2014), Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Kaišiadorys (2014), Kaišiadorių krašto šviesuoliai (2015), Žurnalistai (2017), Virš gimtinės nutilo vieversiai (2018), Skristi reikalingi sparnai (2019), Vienišas topolis (2020), Dusmenų dzūkė (2020), Ąžuolai žalieji (2020), autobiografinių novelių (Tolimosios atodangos 2011, Vidurnakčio pašvaistė 2013), literatūrinių padavimų, legendų (Brangiausias lobis 2013), išleido rinkinį Iš žurnalisto archyvo (7 kn. 2008–14), kelionių įspūdžių.

Poezija

Išleido eilėraščių, epigramų rinkinius Baltas vėjas (1999), Ilgesio liepsna (2003), Ne akibrokštai (2006), Žydinčios žvaigždės (2008), Su minuso ženklu (2015), Tylus atodūsis (2015), Trigubu žvilgsniu (2018), Rugsėjo gėlės (2020).