Mẽkas Jonas 1922 12 24Semeniškiai (Papilio vlsč.) 2019 01 23Niujorkas (2019 06 16 palaidotas Semeniškiuose), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas. A. Meko brolis. Vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. Vytauto Didžiojo universiteto (1997), Vilniaus dailės akademijos (2018) garbės daktaras. Austrijos Menų komiteto narys (2008). 1943 baigė Biržų gimnaziją. 1941–42 redagavo laikraštį Naujosios Biržų žinios, 1943–44 – pogrindinį laikraštį Panevėžio apygardos balsas. Lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1944 pasitraukė iš Lietuvos, su broliu Adolfu buvo 8 mėnesius kalinti priverstinių darbų stovykloje Elmshorne (Vokietija). 1946–47 Mainzo universitete studijavo filosofiją ir literatūrą. 1946–48 Wiesbadene su L. Lėtu, A. Landsbergiu ir broliu Adolfu leido avangardistinį kultūros žurnalą Žvilgsniai. Nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Jonas Mekas per P. P. Pasolini apdovanojimų įteikimą Paryžiuje (1997)
Jonas Mekas
Literatūrinė kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu su broliu Adolfu parašė 3 pasakų knygas (Trys broliai ir kitos pasakos 1946, Iš pasakų krašto 1947 22014, Knyga apie karalius ir žmones 1947 32015). Kinematografinio pasakojimo būdas ryškus poezijos rinkinyje Semeniškių idilės (1948 31997). Eilėraščių rinkiniai Gėlių kalbėjimas (1961), Pavieniai žodžiai (1967), Reminiscensijos (1972 21997), Dienoraščiai 1970–1982 (1985), Žodžiai ir raidės (2007) – fragmentiški, kaleidoskopiški, impresionistiniai, daug reikšmės teikiama kiekvienam žodžiui ar skiemeniui, intonacijai, pauzėms tarp žodžių. J. Meko poeziją veikė Rytų estetika. Dienoraščių ir esė knygoms Neturiu, kur eiti (I had Nowhere to go 1991), Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai (2000), sapnų knygai Mano naktys (2007) būdinga ekspresyvi psichoanalizė, būties apmąstymai. Parengė pokalbių ir laiškų rinkinį Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas (1998 22007). Dar išleista rinktinės Poezija (1971, 2001), Raštai: Poezija (2021, tomas I), Proza (tomas II), Scenarijai ir pjesė (tomas III; abu 2022), Spirgai (tomas IV; visus tomus sudarė Julius Ziz), prozos knyga Žmogus prie lyjančio lango (2010). Išleistos J. Meko laiškų knygos: Laiškai iš Niekur (1996 21997), Jono ir Adolfas Mekai: Gyvenimo lai(š)kai (2020, sudarė Kęstutis Pikūnas, anglų kalba pavadinimu Letters Home 2021), Draugystė: Jono Meko ir Antano Naujokaičio laiškai (2022, sudarė Ramūnas Čičelis).
2380
Kino veikla emigracijoje
Jonas Mekas (dešinėje) per parodos Filmų antologijos archyvas: Žvelgiant į priekį atidarymą Mayos Stendhal galerijoje Niujorke (2009)
1949 įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjo avangardistiniu kinu. Bendravo ir dirbo su J. Mačiūnu, A. Warholu, J. Lennonu, Y. Ono, S. Dalí. Su broliu ėmė filmuoti kultūrinį išeivių gyvenimą, mokėsi kino meno, surengė avangardinių filmų festivalių. Nuo 1954 leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą Film Culture, 1955–57 redagavo mėnesinį kino laikraštį Intro Bulletin, nuo 1958 – žurnalo Village Voice skyrių Movie Journal. Straipsnius apie kiną spausdino leidiniuose Cinemages, Films in Review, Film Book, Cinema. Dėstė įvairiuose kino meno institutuose. 1962 su kitais įkūrė Kino kūrėjų kooperatyvą, 1964 – The Filmmakers’ Cinematheque (1964–70 direktorius), 1970 – Filmų antologijos archyvą Niujorke (vienas didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje; stažavo A. Jevdokimovas, V. V. Landsbergis, A. Maceina, A. Matelis, A. Stonys).
Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą (Prarasta, prarasta, prarasta / Lost Lost Lost 1976, Rojus dar neprarastas / Paradise Not Yet Lost 1977, Netobuli trijų vaizdų filmai / Inperfect 3-Image Films 1995). Juose rodomi įvykiai, situacijos, vaizdai, miestai, metų laikai, draugai. Sukūrė filmų su broliu Adolfu: Medžių ginklai (Guns of the Trees 1961), Dienoraščiai, pastabos ir eskizai (Diaries, notes and sketches 1964–69), Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą (Reminiscences of a Journey to Lithuania 1972), nufilmavo Niujorko Living Theatre J. Malinos ir J. Becko pastatytą pjesę Brigas (The Brig 1964, Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas). Sukūrė 160 avangardistinio kino portretų (Scenos iš Andy Warholo gyvenimo / Scenes from the Life of Andy Warhol 1965–82, Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo / Zefiro Torna or Scenes from the Life of George Mačiūnas 1992, Su gimtadieniu, Johnai Lennonai / Happy Birthday to John Lennon 1996, Tautos gimimas / Birth of Nation 1997). Protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, J. Mekas filmuose siekė parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. J. Meko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio avangardistinio kino raidai.
2271
Kūrybos sklaida Lietuvoje
2005 atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje (specialusis žiuri paminėjimas). Vilniuje surengtos J. Meko parodos Leiskite man svajoti utopijas (centre Rupert), Mekas mirksi geriau (MO muziejuje, abi 2019), Jonas Mekas ir Niujorko avangardas (2021, Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje), Jonas Mekas. Albumas (2022, Jono Meko vizualiųjų menų centre).
Atminimo įamžinimas
Apie J. Meką ir A. Meką sukurtas dokumentinis filmas Kalbėti į pačią širdį (1971, režisierė B. Pajėdienė). Apie J. Meką sukurti dokumentiniai filmai J. Mekas (1980, režisierius R. Verba), Jonas dykumoje (Jonas in the Desert 1994, režisierius Peteris Sempelis), Akimirkos su Jonu Meku. Moments with Jonas Mekas (1995, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, televizijos filmas), Jono Meko antologija (2000), Niujorkas – mano šuo (2004, abiejų režisierius V. V. Landsbergis), Aš radau, arba Palakiojimai (2001, režisierius A. Maceina), Prisiminimai apie Joną Meką (Reminiscences of Jonas Mekas režisierė Jackie Raynal), Neturiu, kur eiti (I had Nowhere to go, režisierius Douglasas Gordonas, abu 2016), Rojaus fragmentai (Fragments of Paradise, režisierė Katie Davison), Vertigo (režisierius Haruo Inoue, abu 2022). Nuo 2006 mediatekoje Meno avilys Vilniuje saugomas J. Meko fondas. 2007 Vilniuje įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras. 2020 Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje įkurtas Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras.
J. Meko atminimui skirtas mažosios architektūros kūrinys Biržuose (granitas, bronza, 2022, skulptorius Marius Norkus; © LATGA, 2020)
Rodyta fotografijų apie J. Meką paroda Semeniškių idilės (2021–22), fotografijų ir vaizdo įrašų paroda Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau (2022–23). 2022 Biržuose atidengtas mažosios architektūros meno kūrinys, skirtas J. Meko atminimui (granitas, bronza; skulptorius Marius Norkus).
Apdovanojimai
Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas (1964). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino kavalierius (1992), karininkas (2000), komandoras (2013). Lietuvos nacionalinė premija (1995). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Didysis kryžius (2003). Venecijos bienalės specialusis žiuri paminėjimas (2005). Pasižymėjimo ženklas (2008, Austrija).
L: Žvilgsniai: Faksimilinis leidinys Vilnius 2014; R. Čičelis Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra Vilnius 2020; Jonas Mekas: The Camera Was Always Running 2021.