Jonas Pranas Aleksa

Aleksà Jonas Pranas 1879 12 25Obelupiai (Vilkaviškio apskr.; dokumentuose – Kumetiškiai, Kalvarijos apskr.) 1955 04 22Svetlozelionoje (Tomsko sr.; 1990 palaikai perlaidoti Palangoje), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, filosofas. K. J. Aleksos ir Z. Angariečio brolis. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras (1929).

Išsilavinimas ir veikla

Jaunystėje rinko lietuvių tautosaką ir dainas (medžiaga dingo per I pasaulinį karą). 1900–07 (su priverstine pertrauka) Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 1914–15 Varšuvos aukštojoje žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. Buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą 1902 kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Sankt Peterburge, Kalisze. 1907 vasarą atvyko į Vilnių, vertėsi privačiomis pamokomis. Nuo 1907 rudens mokytojavo Marijampolės mergaičių progimnazijoje. 1908 už ankstesnę anticarinę veiklą iš mokyklos pašalintas. Lietuvoje jam dirbti neleista, gyveno Gardino ir Mogiliovo gubernijose, dirbo žemės ūkio draugijose, 1915–18 Voroneže – maisto tiekimo įmonėse, dalyvavo nuo karo pasitraukusių lietuvių veikloje.

Jonas Pranas Aleksa

1918 05 grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 11 nepriklausomos Lietuvos Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos skyriaus vedėjas, vėliau Žemės ūkio departamento direktorius. Per trumpą laiką sukūrė svarbiausius Lietuvos valstybei ir žemės ūkiui atgaivinti uždavinius: visomis pastangomis šviesti ir mokslinti kaimo visuomenę, įvykdyti žemės ūkio reformą ir modernizuoti Lietuvos ūkį, sparčiai plėtoti žemės ūkio kooperaciją, sukurti ūkiškosios savivaldos organizaciją, sukurti stiprią lietuvių (ūkininkiškąją) pilietinę visuomenę. Pasiūlė konkrečias įgyvendinimo priemones, užėmęs atsakingas pareigas jas nuosekliai vykdė.

J. P. Aleksa su kitais Ministrų kabineto nariais ir tarnautojais (1930; sėdi iš kairės: A. Žilinskas, V. Matulaitis, J. Tūbelis, J. P. Aleksa, K. Šakenis, stovi iš kairės: V. Mašalaitis, D. Zaunius, B. Giedraitis, V. Vileišis, P. Aravičius).

1920 06–1923 06 žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1922 parengė Žemės reformos įstatymo projektą, kurį 1922 02 priėmė Steigiamasis Seimas. Žemės ūkio rūmų steigimo (1922) iniciatorius, 1926–27 pirmininkas. 1923–27 Lietūkio tarybos pirmininkas. 1925 05–1926 11 Kooperacijos banko valdybos pirmininkas. 1925–28 Lietuvos ūkiui tirti draugijos valdybos pirmininkas. 1923–25 žurnalo Lietuvos dirva (su Vladu Kriaučiūnu ir J. Tūbeliu) redaktorius. 1925 išrinktas Lietuvos agronomų sąjungos vicepirmininku, 1926 – pirmininku. 1925 su kitais įkūrė Apdraudimo sąjungą Kooperacija. 1925–27 redagavo žurnalą Žemės ūkis, 1936 – savaitraštį Ūkininkų žodis. 1926–27 III Seimo narys. 1926 12–1935 09 žemės ūkio ministras. Lietuvos ūkininkų partijos veikėjas (1925–27). Lietuvos ūkininkų vienybės vienas iniciatorių ir steigėjų, 1928–36 pirmininkas.

1925–40 Vytauto Didžiojo universitete, 1940 01–07 Vilniaus universitete dėstė žemės ūkio ekonomiką. 1929–35 rūpinosi Jaunųjų ūkininkų ratelių veikla.

SSRS okupavus Lietuvą NKVD suimtas, 1940 07–1941 06 kalintas Marijampolėje, Kaune. 1941 08–1942 11 vėl dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1942). 1942 su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi parengė ir įteikė oficialų diplomatinį dokumentą, Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą.

1942 gestapo suimtas ir kalintas Eitkūnuose ir Tilžėje. 1943 ištremtas į Vokietiją (gyveno gestapo prižiūrimas). 1944–45 gyveno Berlyne, dalyvavo lietuvių pabėgėlių politinėje veikloje. 1945 06 sovietų saugumo grąžintas į Lietuvą, trumpai kalintas Vilniaus kalėjime. Vėliau dirbo LSSR mokslų akademijos Žemės ūkio institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1946 iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 suimtas ir ištremtas į Sibirą.

Pirmasis Lietuvoje žemės ūkį pradėjo tirti kompleksiškai, sukūrė ūkininkų savivaldą. Pasisakė už subalansuotą šalies žemės ūkio reformą, pirmasis ją vykdė. Suformulavo Lietuvos žemės ūkio strategijos intensyvinimo ir gyvulininkystės plėtros kryptis. Dėl darbų kompleksiško įgyvendinimo laikytinas pirmuoju Lietuvos žemės ūkio plėtros strategijos vykdytoju, stiprios lietuvių (ūkininkiškos) pilietinės visuomenės kūrėju. Lietuvos ūkininko padėtį ir reikšmę nagrinėjo plačiame ekonominiame, socialiniame, geopolitiniame, istorijos, kultūros ir dorovės kontekste. Su kitais aktyviai propagavo žemės ūkio kooperaciją.

Bendradarbiavo leidiniuose Darbas, Lietuvos ūkininkas, Lietuvos žinios, Mūsų Ūkis, Ūkininko balsas, Tauta, Tėvynės sargas, Vairas, Varpas, Židinys ir kituose.

Veikalai

Svarbiausieji darbai: Kiaulių auginimas ir kiaulių ūkis (1919), Lietuvos šios dienos žemės ūkis ir jo ateitis (1924), Lietuvių tautos likimo klausimu (2 t. 1925–33), Lietuvos ūkininkai ir Lietuvos valstybė (1926), Kuriuo keliu eisime? (1927), Ūkininkiškos visuomenės sudarymo klausimu Lietuvoje (1929). Parengė knygų Žemės ūkio ekonomika (2 t. 1940–42), Lietuvių tautos ateities klausimu (1945), Mano testamentas lietuvių tautai (1951) rankraščius.

Apdovanojimai

Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas (1931), Trijų žvaigždžių 1 laipsnio ordinas (Latvija, 1931), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2011, po mirties).

Atminimo įamžinimas

Nuo 2008 Šiaulių universitete (nuo 2021 Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) kasmet vyksta Jono Prano Aleksos tarptautinės mokslinės konferencijos Šiuolaikinio kaimo vizija (nuo 2018 Valstybės vizijos raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas).

2009 Kaune (K. Donelaičio g. Nr. 2) atidengta J. P. Aleksos atminimo lenta su bareljefu (skulptorius S. Žirgulis), 2009 Palangoje (Vytauto g. Nr. 52) – atminimo lenta, 2011 Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete –atminimo stela, 2019 Kalvarijos Karališkajame parke – stogastulpis (skulptorius Antanas Lastauskas).

2014 J. P. Aleksos vardas suteiktas vienai Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto, 2016 – Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto auditorijų.

1718

465

L: V. Aleksa, J. Jasaitis Profesorius Jonas Pranas Aleksa ir jo idėjos ateities Lietuvai Vilnius 2013; V. Aleksa Aleksų giminė Kaunas 2021; Jonas Aleksa ūkio, mokslo ir valstybės baruose Vilnius 1999; Valstybininkas ir mokslininkas Jonas Pranas Aleksa: žvilgsnis iš dabarties (sudarytojai V. Aleksa, J. Čaplikas) Akademija 2011; V. Žukas Margi gyvenimo puslapiai. Salomėja ir Jonas Aleksos Vilnius 2003; A. Bitautas, A. Svarauskas, M. Tamošaitis Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas Vilnius 2016.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką