Jono III Sobieskio portretas romėno kostiumu (aliejus, dailininkas G. D. Schultzas, po 1680, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Jono III Sobieskio portretas romėno kostiumu (aliejus, dailininkas G. D. Schultzas, po 1680, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Jõnas Sobeskis, Lenkijos karalius Jõnas III Sobeskis (lenk. Jan III Sobieski) 1629 08 17Olesko (prie Lvovo) 1696 06 17Wilanów (palaidotas su žmona Krokuvos Vavelyje, jo širdis – kapucinų bažnyčios Varšuvoje Karališkojoje koplyčioje), Lenkijos didikas, karvedys ir mecenatas, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (nuo 1674). Krokuvos kašteliono Jakubo Sobieskio ir Zofijos Teofilės Danilavičiūtės sūnus. Nuo vaikystės auklėtas (ypač motinos) antiturkiška antimusulmoniška dvasia. 1643–46 studijavo Krokuvos akademijoje. 1646–47 Vakarų Europoje mokėsi kalbų ir karybos. Nuo 1649 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje (dabar Ukraina) su kitais malšino B. Chmelnyckio vadovaujamą kazokų sukilimą (Ukrainos kazokų sukilimas); pulkininkas.

Per 1655–60 ATR karus su Rusija ir Švedija (Šiaurės karas) 1655 10 perėjo į Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo pusę. 1655 pabaigoje įsiveržė į Prūsijos kunigaikštystę. 1656 03 vėl tapo lojalus ATR valdovui Jonui Kazimierui. Kariavo su švedais Didžiojoje Lenkijoje ir Karališkojoje Prūsijoje, nuo 1660 – su Rusija. Prie Lvovo 1663 numalšino Lenkijos lauko etmono S. Czarnieckio maištą, kovėsi su ukrainiečių etmono Pavlo Teteros vadovaujamais kazokais. 1660–68 Jonas Sobieskis rėmė ATR didikų grupuotės (vadinamosios prancūziškosios partijos) pastangas išrinkti sosto įpėdinį prancūzą esant dar gyvam ATR valdovui Jonui Kazimierui; už tai nuo 1661 iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV iždo gaudavo dideles pinigų sumas.

Jonas Sobieskio proprancūziška politika sustiprėjo, kai 1665 07 05 vedė turtingo Sandomiero vaivados Jano Zamoyskio našlę, Lenkijos karalienės Liudvikos Marijos Gonzagos dvariškę, Prancūzijos markizo Henriko d’Arquien dukrą Mariją Kazimierą d’Arquien (lenkiškai vadinama Marysieńka). Iš neturtingo riterio Jonas Sobieskis tapo didiku. Ilgainiui valdų įgijo Raudonojoje Rusioje, Podolėje, Voluinėje, bet turtais neprilygo Radviloms, Sapiegoms ir Zamoiskiams.

Per 1665–66 Lenkijos didžiojo maršalkos ir lauko etmono, kunigaikščio J. S. Lubomirskio ginkluotą maištą (Lubomirskio rokošas) parėmė ATR valdovą Joną Kazimierą. Tapo Lenkijos didžiuoju maršalka, mirus S. Czarnieckiui 1666 05 – Lenkijos lauko, 1668 02 – didžiuoju etmonu.

Jonas Sobieskis Chotino mūšyje (aliejus, 1674–79, dailininkas A. Stechas, Lvovo nacionalinė meno galerija)

1667 10 04–16 prie Podhaicų (dabar Ukraina) sumušė penkis kartus didesnę etmono P. Dorošenkos vadovaujamą kazokų ir totorių kariuomenę. 1668 09 16 Jonui Kazimierui atsisakius ATR sosto Jonas Sobieskis su Lenkijos primu Mikołajum Prażmowskiu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju kancleriu K. Z. Pacu ir Lenkijos paiždininkiu J. A. Morsztynu 1669 05 15 iškėlė prancūzo Liudviko Burbono de Condé kandidatūrą, bet birželio 19 ATR valdovu buvo išrinktas Mykolas Kaributas Višnioveckis. Jonas Sobieskis tapo opozicijos jam vienu vadovų ir vienu įtakingiausių ATR politikų; pirmą kartą su kitais nutraukė ATR Karūnacinio seimo (1669 10 01–11 12) darbą. Per 1672–76 ATR–Turkijos karą Jono Sobieskio kariuomenė nepajėgė apginti svarbios Podolės Kameneco tvirtovės, ir turkai užėmė visą Podolę (Bučačo taika). Jono Sobieskio autoritetas labai pakilo 1673 11 laimėjus antrąjį didelį Chotino mūšį (per 1672–76 ATR karą su Turkija).

auksinio Jono Sobieskio dukato aversas (1676, Gdansko monetų kalykla)

1673 11 10 mirus ATR valdovui Mykolui Kaributui Višnioveckiui Jonas Sobieskis buvo išrinktas (įtakos turėjo žmona), prieštaraujant daliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų, Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jo kandidatūrą parėmė Pacų konkurentai Sapiegos. Jonas Sobieskis, atrėmęs turkų ir totorių veržimąsi į Lenkijos pietines sritis, 1676 pabaigoje su jais sudarė Žuravno taiką (ja baigtas ATR ir Turkijos 1672–76 karas). Prancūzijos karalius Liudvikas XIV siekė su ATR ir Švedija nugalėti Brandenburgo‑Prūsijos valstybę, Jonas Sobieskis tikėjosi prie Lenkijos prijungti jos dalį – Prūsijos kunigaikštystę (ją ketino užimti ir Švedija). Šiems planams priešinosi Pacai, nenorėdami, kad baltų Prūsijoje (su Mažąja Lietuva) įsigalėtų lenkai arba švedai. 1679 pradžioje Brandenburgo didysis kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas sumušė švedų ir Jono Sobieskio karinius dalinius.

Abiejų Tautų Respublika valdant Jonui Sobieskiui (spalvota litografija, 1883, išleista Poznanėje, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Karalius Jonas III Sobieskis siunčia pergalės žinią popiežiui po Vienos mūšio (aliejus, 1882–83, dailininkas J. Matejko, Vatikano muziejai)

Nepavykus Prūsijos kunigaikštystės prijungti prie Lenkijos Jonas Sobieskis vėl ėmė kariauti su Lenkijos svarbiausiu priešu – Turkija. 1683 (per 1683–99 Austrijos-Turkijos karą) Jonas Sobieskis su Habsburgais sudarė sąjungą; tam pritarė popiežius Inocentas XI. 1683 09 12 Vienos mūšyje Jono Sobieskio vadovaujama ATR kariuomenė visiškai sumušė vizirio Kara Mustafos kariuomenę. Jonas Sobieskis imtas garbinti kaip krikščioniškojo pasaulio gelbėtojas. 1684 ATR įstojo į Šventąją lygą – koaliciją prieš Turkiją. Paskutiniai keliolika valdymo metų Jonui Sobieskiui buvo nesėkmingi: 1686 žygis į Valakiją prieš turkus ir totorius baigėsi visišku pralaimėjimu, 1686 05 01 Maskvoje pasirašyta ATR žalinga Amžinoji taika, nesėkmingas buvo ir 1691 žygis į Moldaviją.

Susikūrė kita, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų, opozicija: dėl L. K. Radvilaitės didžiulių turtų ir rankos Jonas Sobieskis norėjo ją apvesdinti su sūnumi Jakubu Sobieskiu (buvo susižadėję).

Jono Sobieskio pastatydinti Wilanówo rūmai Varšuvoje

Jonas Sobieskis reformavo Lenkijos kariuomenę: padidėjo artilerijos, dragūnų ir husarų reikšmė, muškietininkai vietoj ieties buvo apginkluoti kertamuoju ginklu bardišiumi. Prancūzijos pavyzdžiu nesėkmingai mėgino ATR paversti paveldimąja monarchija, išsigimė ATR parlamentarizmo sistema. Jono Sobieskio santykiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste buvo blogi, Lietuvoje lankydavosi retai, atvažiuodavo tik į ATR Seimo sesijas Gardine (čia vykdavo kas trečia). Jonas Sobieskis buvo kultūros mecenatas: rūpinosi dailininkais, architektais, mokslininkais, humanitarais; buvo įkurta bibliotekų, pastatydinti karališkieji barokiniai rūmai Wilanówe, funduotos kapucinų ir Šv. Kazimiero bažnyčios Varšuvoje, Karališkoji koplyčia Gdanske. 1883 Jonui Sobieskiui pastatytas paminklas Krokuvoje. Prancūzijos Šventosios Dvasios ordinas (1676).

Wilanówo rūmai

-Sobieskis; -Sobeskis

L: Z. Kiaupa Užsitęsusi valstybės negalia... / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius Lietuvos istorija iki 1795 metų Vilnius 2000; M. Jučas Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid.–XIX a. pr.) Vilnius 2000; T. Korzon Dola i niedola Jana Sobieskiego. 1629–1674 3 t. Kraków 1898; E. Kotarski Muza Gdańska Janowi Sobieskiemu 1673–1696 Warszawa 1985; Z. Wójcik Jan III Sobieski Warszawa 1991.

415

2808

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką