Jonas Vabalas‑Gudaitis

Jonas Vabalas‑Gudaitis

Vãbalas‑Gudáitis Jonas 1881 01 14Ožnugariai (Batakių valsčius) 1955 11 14Vilnius, lietuvių psichologas ir pedagogas. Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje.

Išsilavinimas ir darbinė veikla

1907 baigęs K. Ušinskio pedagoginius kursus Sankt Peterburge iki 1912 dirbo rusų psichologo ir pedagogo Aleksandro Nečiajevo (1870–1940), 1912 – N. Vvedenskio Psichologijos ir pedagogikos laboratorijoje.

1913 baigė Sankt Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą, 1915 – Maskvos žemės ūkio institutą.

1918 grįžęs į Lietuvą iki 1920 dirbo Švietimo ministerijoje.

1920 Aukštųjų kursų Kaune vienas steigėjų ir juose pirmosios Lietuvoje Eksperimentinės laboratorijos steigėjas.

1922–1940 dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas; Pedagogikos katedros vedėjas), 1940–1941 ir 1944–1951 – Vilniaus universitete (1940–1941 ir 1944–1947 Pedagogikos, 1947–1951 Pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas); profesorius (1927).

Mokslinė veikla

J. Vabalo‑Gudaičio pažiūroms darė įtaką evoliucinis pozityvizmas, empirizmas, neokantizmas, vokiečių filosofo E. Husserlio fenomenologija. Rėmėsi materializmu, žmogų laikė aktyvia, kūrybinga asmenybe, galinčia sąmoningai pasirinkti savo elgesį ir formavimosi kryptį.

Pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje pedagogikoje taikė sąveikos principą (sąveikos terminu vadino visą mokytojo ir mokinių veiklą), sukūrė originalią juo pagrįstą sąveikos pedagogiką ir etikos teoriją. Griežtai skyrė pedagogikos teoriją (vadino pedalogija, arba teorine pedagogika) ir praktiką (vadino pedagogika, arba taikomąja pedagogika). Skyrė konstrukcinę (kuriamąją, stiprinančiąją) ir destrukcinę (griaunamąją, silpninančiąją) pedagoginę ir socialinę sąveiką. Pabrėžė mokinio ir mokytojo grįžtamojo ryšio reikšmę mokymo sėkmei, teigė, kad ugdydamas mokytojas prisiima atsakomybę už valstybės ir tautos ateitį.

Sukūrė sinergazijos (graikų kalba synergia – veikianti kartu) terminą, išskyrė natūraliąją (vyksta visur ir visada – gamtoje ir socialiniuose reiškiniuose) ir pedagoginę (nuolatinė abipusė subrendusiųjų ir bręstančiųjų sąveika) sinergaziją. Nurodė 10 pedagoginės sinergazijos požymių (pavyzdžiui, psichofizinė, dinaminė, nuolatinė, abipusinė, konstrukcinė).

Pagamino keletą aparatų, iš kurių svarbiausias ir sudėtingiausias skirtas dėmesio svyravimams tirti. Tyrė psichinių reakcijų latentinį (arba slaptąjį) laikotarpį (laiką nuo dirgiklio veikimo pradžios iki atsako į jį pradžios), parengė neverbalinių darbingumo testų.

Paskelbė straipsnių iš psichologijos, pedagogikos, agronomijos, etnografijos ir kitų mokslo sričių.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Patobulintas psichinių reakcijų metodas žmogaus darbingumui tirti (1927), Konstrukcinės sąveikos pedagogika (1929), Nauji reaktologiniai testai mokinių darbingumui tirti, Pedalogija (abu 1931).

Vertimai

Išvertė į lietuvių kalbą A. Lazurskio knygą Asmenybės tyrinėjimui programa (1920).

R: Psichologijos ir pedagogikos straipsniai Vilnius 1983. L: V. Žemaitis Sąveikos etika Vilnius 1982.

2271

-sinergazija; -Gudaitis

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką