Jonas Žemaitis

Jonas Žemaitis

Žematis Jonas (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) 1909 03 15Palanga 1954 11 26Maskva, Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas. Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas. Kapitonas (1938), partizanų generolas (1949). Brigados generolas (1998, po mirties). Karys savanoris (1998, po mirties).

Išsilavinimas ir veikla

1917 su tėvais apsigyveno Kiaulininkuose (Šiluvos vlsč.). 1926 baigė Raseinių gimnaziją. 1929 baigęs Karo mokyklą Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose, 1938 baigęs Fontainebleau artilerijos karo mokyklą – 4 artilerijos pulke Šiauliuose. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, lapkritį buvo paskirtas SSRS okupacinės kariuomenės artilerijos pulko mokyklos viršininku. 1941 06 22 kilus SSRS–Vokietijos karui, iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. 1942 06 su šeima grįžo į tėviškę. 1943 priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 02 prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 03 15 paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.

Nuo 1945 04 buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo 06 02 – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945 07 22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 07 05 vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946 11–1947 05 Savanorio rinktinės (1945 07 pabaigoje–1946 08 Žebenkšties rinktinė, 1946 08–11 Šerno rinktinė) vadas. Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai (nuo 1948 04 Kęstučio apygarda) Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą (1948 04–1952 05); 1948 06 ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu. Iki 1949 02 rengė Vieningos Lietuvos partizanų vyriausiosios vadovybės programinius dokumentus, todėl netrukus Vakarų Lietuvos srities vado pareigas perleido A. Milaševičiui (slapyvardis Radvila). 1948 10–11 J. Žemaitis su kitų apygardų vadais Prisikėlimo apygardos štabe Dukto miške (Radviliškio vlsč.) įkūrė nuo sovietinio saugumo nepriklausomą Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumą ir tapo laikinuoju jo pirmininku bei ginkluotųjų pajėgų vadu.

1949 02 Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio rj. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas; šias pareigas 1950 01 25 perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas). J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.

partizanų Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadovybė: iš kairės – Vakarų Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas A. Liesys (slapyvardis Idenas), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis (slapyvardis Vytautas), Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės vadas J. Nuobaras (slapyvardis Lyras), Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas V. Gužas (slapyvardis Kardas) ir neatpažintas partizanas (apie 1949)

1949–51 nuolat keliaudamas po Lietuvą steigė partizanų sričių ir apygardų štabus, instruktavo jų pareigūnus, atkurdavo nutrūkstančius ryšius, ypač su Vakarais. 1951 12 J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 01 30 dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko rj.). 1953 04 vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 05 30 buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 06 07 SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė. Sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.

2009 Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 02 16 iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

Apdovanojimai

Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didysis komandoro kryžius (1997, po mirties).

Atminimo įamžinimas

Jono Žemaičio vardu 2007 pavadinta Šimkaičių pagrindinė mokykla, 2009 Raseinių Žemaičio gimnazija pervadinta Prezidento Jono Žemaičio gimnazija. J. Žemaičiui pastatyti paminklai: 1996 Šiluvoje koplytstulpis, 1999 Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos paminklas ir 2009 bareljefas ant Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos (akademija jo vardu pavadinta 1998) Ramuvos sienos, 2004 Palangoje, 2009 Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 2010 Mėnaičiuose (visiems Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signatarams), 2015 Kėdainiuose ant Kėdainių krašto muziejaus sienos.

brigados generolo Jono Žemaičio paminklas Vilniuje prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (1999; skulptorius G. Lukošaitis, architektas M. Mačiulis)

memorialinė lenta Jonui Žemaičiui-Vytautui Kėdainiuose – ant Kėdainių krašto muziejaus sienos (autoriai: skulptorius Juozas Šlivinskas, architektė Birutė Kundrotienė, istorikas Vaidas Banys; atidengta 2015 11 24)

1995 pagal E. Ignatavičiaus ir J. Saboliaus scenarijų sukurtas dokumentinis filmas Ketvirtasis Prezidentas (režisierius J. Sabolius).

Darius; Adomas; Ilgūnas; Matas; Mockus; Tylius; Žaltys; Vytautas; -Jonas Žemaitis

L: N. Gaškaitė-Žemaitienė Žuvusiųjų prezidentas Vilnius 2005; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 8 Vilnius 2008; R. Subačius Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai Vilnius 2009.

1392

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką