jonãžolė (Hypericum), jonažolinių (Hypericaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 420 rūšių. Paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus poliarines sritis, dykumas ir atogrąžų žemumas. Daugiametis žolinis augalas, krūmas arba puskrūmis.
Lapai priešiniai, kartais menturiniai, bekočiai arba su trumpais lapkočiais. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į šluoteles. Vainiklapiai geltoni, oranžiniai, retai balti. Vaisius – atsidarančioji, kartais neatsidarančioji dėžutė. Lietuvoje aptinkamos 5 rūšys. Labiausiai paplitusi paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) ir keturbriaunė jonažolė (Hypericum maculatum), auga pievose, šlaituose, pamiškėse, dirvonuose. Plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum) ir kalninė jonažolė (Hypericum montanum) – retos, gulsčioji jonažolė (Hypericum humifusum) – labai reta. Paprastoji jonažolė yra dažinis ir vaistinis augalas, naudojamas žaizdoms, depresijai, inkstų, skrandžio, plaučių, kepenų, odos ir kitoms ligoms gydyti. Didina organizmo jautrumą saulės spinduliams. Panašių gydomųjų savybių turi ir keturbriaunė jonažolė. Gėlynuose auginama taurelinė jonažolė (Hypericum calycinum), olimpinė jonažolė (Hypericum olympicum), dažinė jonažolė (Hypericum androsaemum).
paprastoji jonažolė
jonažolė: a – paprastoji, b – gulsčioji
849