Jono Černiaus vadovaujama Vyriausybė 1939

Jõno Čeniaus vadováujama Vyriausýbė 1939

1939 03 Lietuvai priėmus nacių Vokietijos ultimatumą ir netekus Klaipėdos krašto, opozicija vis aktyviau kritikavo V. Mirono Vyriausybę (Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938–1939), prezidentą A. Smetoną ir tautininkus. 1939 03 28 V. Mirono Vyriausybė atsistatydino. Prezidentui teko trečią kartą per vienus metus performuoti Vyriausybę, ministro pirmininko pareigas jis pasiūlė kariuomenės štabo viršininkui brigados generolui J. Černiui.

Dėl Vyriausybės sudarymo J. Černius derėjosi su įvairiomis politinėmis grupuotėmis. Nebūdamas politikas jis nerodė simpatijų nė vienai politinei jėgai; opozicijai tai tiko. Be tautininkų, į vadinamąją Bendro darbo Vyriausybę buvo įtraukta po du vis dar uždraustų Lietuvių krikščionių demokratų partijos (K. Bizauskas ir L. Bistras) ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (J. Krikščiūnas ir A. Tamošaitis) atstovus (visa sudėtis lentelėje). Nuo 1927 radikaliausios Vyriausybės permainos leido daryti prielaidą, kad A. Smetonos ir tautininkų įtaka mažės, prasidės politinis atšilimas, t. p. pirmą kartą daugiau teisių įgis opozicija.

Tačiau opozicija ir valdžia pokyčius suprato skirtingai. Autoritarinė valdžia laikėsi požiūrio, kad bendradarbiaujama ne partiniu, o personalijų lygmeniu – Vyriausybės narių politinės pažiūros nesvarbu, svarbi tik kompetencija. Pagal 1938 Lietuvos Konstituciją Vyriausybės sudėtis ir jos darbas priklausė nuo prezidento, todėl opozicijos deleguotam ministrui, nevykdančiam iš aukščiau duot užduočių, grėsė netekti pareigų. Opozicinės jėgos sutiko dirbti Vyriausybėje nereikalaudamos legalizuoti partijų, nes patikėjo valdžios išdėstyta pozicija, kad visos politinės srovės, tarp jų ir tautininkai, turės lygias galimybes ir Vyriausybėje, ir bendrai valdant šalį. Opozicija, nors ir suvokė savo galimybių ribas, nenorėjo praleisti pirmą kartą per 10 m. atsiradusios progos dalyvauti valstybės valdyme. Be to, norėta padėti pavojuje atsidūrusiai šaliai. Realios įtakos valstybės reikalams nei krikščionys demokratai, nei valstiečiai liaudininkai neturėjo, ministras pirmininkas J. Černius buvo kadrinis karininkas, nepasižymėjęs politinio lyderio savybėmis. Valdžia išliko prezidento A. Smetonos, neketinančio nuolaidžiauti opozicijai, rankose.

prezidentas A. Smetona (priekyje) pasirašo Žemaičių plento atidarymo aktą, stovi (iš kairės) Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas, susisiekimo ministras K. Germanas, ministras pirmininkas J. Černius (1939 07 09, Raseiniai; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Dirbant J. Černiaus Vyriausybei valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų vadovai pateko į sudėtingą padėtį: viena vertus, jie rėmė esamomis sąlygomis naudingus šalies gyventojams sprendimus, kita vertus, kritikavo įstatymus, žalingus visuomenei. Apskritai liaudininkai ir krikščionys demokratai J. Černiaus Vyriausybėje išlaikė savo partijų principus ir nuostatas. Tačiau tokia jų pozicija skyrėsi nuo užimtos iki 1939 03, todėl valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų pasirinktą taktiką galima įvardyti taip: tarp valdžios ir opozicijos. Priklausydami tariamai koalicinei Vyriausybei užuot iš esmės pertvarkę šalies valdymą ir vykdę savo programines nuostatas, jie susikompromitavo visuomenės akyse, nors to ir nenorėjo pripažinti. Sovietų okupacijos išvakarėse valstiečiai liaudininkai ir krikščionys demokratai buvo laikomi tautininkų ir A. Smetonos autoritarinio valdymo rėmėjais. Jų negebėjimas bent kiek pakreipti valdžios vairo norima linkme gilino prieš kelerius metus atsiradusią takoskyrą tarp senosios ir jaunosios valstiečių liaudininkų kartos, kuri savo ir krikščionių demokratų vadovybių poziciją dirbant paskutinėms Vyriausybėms laikė kompromisų politika.

ministras pirmininkas J. Černius (priekyje centre) per Baltijos šalių aviacijos varžybas Kauno karo aerodrome Aleksote (1939 08 20; kairėje – karo aviacijos viršininkas A. Gustaitis, dešinėje – Lietuvos aeroklubo prezidentas Z. Žilinskas; Lietuvos aviacijos muziejus)

1939 rudenį prasidėjus II pasauliniam karui ir pagal SSRS Lietuvai primestą Savitarpio pagalbos sutartį (1939 10) į Lietuvos teritoriją įsileidus Raudonosios armijos dalinius, prezidentui teko sudaryti naują Vyriausybę.

-J. Černiaus Vyriausybė; -J. Černiaus Ministrų Kabinetas; -Černiaus Vyriausybė; -Černiaus Ministrų Kabinetas; -Jono Černiaus Ministrų Kabinetas; -Dvidešimtoji Vyriausybė; -Dviedešimtasis Ministrų Kabinetas

884

1

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką