Jordanijos gamta

Jordanijos gamtinis žemėlapis

Jordãnijos gamtà

Jordanijai priklauso siauras Akabos įlankos (Raudonosios jūros šiaurinė dalis) ruožas. Kranto linijos ilgis 26 kilometrai.

Reljefas

išsikristalizavusi druska Negyvosios jūros pakrantėje

Didesnę Jordanijos dalį užima plokščiakalnis, kuris aukštėja iš rytų į vakarus nuo 500 m iki 1000–1500 metrų. Šalies vakariniu pakraščiu iš šiaurės į pietus ištįsusi al Ghoro tektoninė įduba – Rytų Afrikos lūžių zonos šiaurinis tęsinys. Įduboje yra Negyvoji jūra, jos pakrantėje – žemiausia šalies vieta (apie 420 m žemiau vandenyno lygio; nuolat kinta dėl jūros vandens lygio žemėjimo). Al Ghoro pietinė dalis (tarp Negyvosios jūros ir Akabos įlankos) vadinama Vadi al Araba. Jordano upe, Negyvąja jūra ir Vadi al Araba eina Jordanijos siena su Izraeliu ir Palestinos teritorijų Vakarų Krantu. Įdubos rytinį pakraštį sudaro vadžių suskaidyti kalnų masyvai: Džebel aš Šaras (didžiausias aukštis 1764 m; Ramo kalnas), Džebel al Batra (1555 m), Džebel Ajunas (1247 m). Jordanijos šiaurės rytuose – Sirijos dykumos dalis, pietuose – Pietų dykuma; jose yra pavienių kalnų (Džebel al Haradas, 1274 m), lavos plynaukščių (Harrat ar Rudžaila, 1047 metrai).

Klimatas

Klimatas mediteraninis, sausas. Sausio mėnesio temperatūra 8–14 °C, liepos 24–30 °C (al Ghoro įduboje ir Jordanijos pietuose temperatūra pakyla iki 50 °C). Didesnėje šalies teritorijos dalyje kritulių iškrinta iki 50 mm, tik šiaurės vakaruose – iki 620 mm per metus; daugiausia kritulių iškrinta lapkritį–kovą. Kalnuose kartais būna šalnų, iškrinta sniegas. Nuo vasario iki gegužės kai kada pučia sausas karštas vėjas samumas.

Vidaus vandenys

Nuolatinių upių mažai; didžiausios – Jordanas, jo intakai Jarmukas ir az Zarka; į Negyvąją jūrą teka al Mudžibas, al Hasa. Gausu vadžių. Yra išdžiūstančių ežerų, druskopelkių. Trūksta gėlo vandens.

Dirvožemiai

Didesnėje Jordanijos teritorijos dalyje labai akmeningi dirvožemiai – kalciažemiai ir kalkžemiai, Jordano slėnyje – salpžemiai, Kaal Džafro ežero apylinkėse – druskožemiai. Derlingiausi – šiaurės vakarinėje šalies dalyje.

Augalija ir gyvūnija

Vakaruose augalija mediteraninio tipo, kitur pusdykumės ir dykumos. Yra oazių (Azrako).

Veisiasi hienos, gazelės, kalnų ožiai, lapės, mangustos, šernai, šakalai, leopardai, iš paukščių – kilnieji ereliai, grifai; gausu šimtakojų, skorpionų.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 4,47 % (4,01 km²) Jordanijos sausumos ir 0,98 % (1 km²) jūros ploto. Burqu, Daheko, Dmeithos, Fifos, Mudžibo, Quataro gamtos rezervatai, Šaumario laukinės gamtos draustinis, Adžluno, Dibeeno, Jarmuko miškų draustiniai. Vadi Rumo teritorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2011). Danos (nuo 1998), Mudžibo (nuo 2011) biosferos rezervatai (UNESCO programa Žmogus ir biosfera). 2 Ramsaro konvencijos (Jordanijoje įsigaliojo 1977) saugomos vietovės (plotas 134,72 km²) – Fifos gamtinis rezervatas ir Azrako oazė. Ekologines problemas kelia dirvos erozija, dykumėjimas.

takas į Petros miestą

Vadi Rumo dykuminis kraštovaizdis

Hammamat Ma'in kriokliai (Madabos apylinkės)

nubiniai ožiai

Jordanija

Jordanijos gyventojai

Jordanijos konstitucinė santvarka

Jordanijos partijos ir profsąjungos

Jordanijos ginkluotosios pajėgos

Jordanijos ūkis

Jordanijos istorija

Jordanijos švietimas

Jordanijos architektūra

Jordanijos dailė

Jordanijos žiniasklaida