Scaliger Joseph Justus ( Josefas Justas Skãligeris) 1540 08 05Agen 1609 01 21Leiden, prancūzų humanistas, filologas, reformacijos veikėjas, istorikas. J. C. Scaligerio sūnus. Laikomas vienu iškiliausių 16 a. antros pusės mokslininkų.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1559 Paryžiaus universitete studijavo graikų, lotynų, vėliau hebrajų, arabų, sirų, persų ir kitas kalbas. 1560 keliavo po Italiją ir Vokietiją. 1562 iš katalikybės perėjo į protestantizmą. Dalyvavo hugenotų karuose. Nuo 1570 Valence studijavo teisę. Po Baltramiejaus nakties (1572) išvyko į Ženevą, buvo Ženevos akademijos (Académie de Genève) profesorius. 1593 persikėlė į Olandiją, buvo Leideno universiteto profesorius.
Veikalai
Svarbiausiame veikale Studija apie chronologijos ištaisymą (Opus de emendatione tempore 1583) palygino senovinius kalendorius (senovės Romos, senovės Graikijos, Rytų Azijos ir meksikiečių), laiko skaičiavimo sistemas, atliko laiko skaičiavimą, padėjo pagrindus mokslinei chronologijai, sukūrė jos sistemą. Veikale Laikų tezauras, apimantis Eusebijaus Pamfilo „Kroniką“ (Thesaurus temporum, complectens Eusebi Pamphili „Chronicon“ 1609) nagrinėjo Eusebijaus Pamfilo veikalą ir senovės graikų bei romėnų tekstus, juos išdėstė chronologiškai. Traktate Monetų reikalu (De re numnaria 1606) pirmasis iš istorikų pabrėžė senovinių monetų tyrinėjimų svarbą, numizmatiką siekė pagrįsti kaip naują ir patikimą istorijos mokslo šaką.
Joseph Justus Scaliger (raižinys, dailininkas Gérardas Edelinckas, 1640–1707)
Tyrinėjo klasikinę literatūrą ir lotynų kalbą, 1573 parašė Varono traktato Apie lotynų kalbą (De lingua Latina), 1575 – Festo lotynų kalbos žodyno Apie žodžių reikšmę (De verborum significatu) komentarus. Dar parašė matematikos ir astronomijos darbų.
Atminimo įamžinimas
J. Scaligerio vardu pavadintas Leideno universiteto vienas institutų, 1970 – Mėnulio krateris.