Joseph Priestley (pastelė, 1795, dailininkė Ellen Wallace Sharples; Londono nacionalinė galerija)

Priestley Joseph (Džozefas Prýstlis, Prstlis) 1733 03 13Fieldhead (netoli Leedso; Jorkšyras) 1804 02 06Northumberland (Pensilvanijos valstija), Didžiosios Britanijos chemikas, filosofas ir teologas. Londono karališkosios draugijos narys (1766), Prancūzijos instituto mokslų akademijos narys (1772).

Išsilavinimas ir veikla

1755 baigęs Dvasinę akademiją Daventry, kurioje mokėsi teologijos, filosofijos, lingvistikos (be anglų kalbos mokėjo dar 10 kalbų), tapo dvasininku. Nuo 1761 dėstė Warringtono akademijoje, kurioje susidomėjo chemija (chemijos tyrimus darė iki 1777). Birminghame įkūrė laboratoriją.

Mokslinė veikla ir atradimai

1771 nustatė, kad žalieji augalai šviesoje gamina anglies dioksidą. 1772 atrado vandenilio chloridą, vėliau – azoto oksidus, dujinį amoniaką ir kitas dujas. Svarbiausias J. Priestley atradimas – cheminis elementas deguonis: 1774 atskirai nuo C. W. Scheele’s (1771) lęšiu sufokusuotais saulės spinduliais kaitindamas gyvsidabrio oksidą beorėje terpėje gavo dujas, kuriose užsiliepsnojo rusenanti skalelė. Pasinaudojęs šiuo atradimu A. L. de Lavoisier 1777 paneigė flogistono teoriją (J. Priestley taip ir liko šios teorijos šalininkas).

Knygos ir filosofinės pažiūros

Knygose Materijos ir dvasios tyrinėjimai (Disquisitions relating to Matter and Spirit 1777), Filosofinio būtinumo doktrina (The Doctrine of Philosophical Necessity Illustrated 1777), Laiškai netikinčiajam filosofui (Letters to a Philosophical Unbeliever 1780) laikėsi materialistinių ir deterministinių filosofinių pažiūrų – neigė sielos ir kūno dualizmą bei tai, kad žmogus turi laisvą valią. Anot J. Priestley, žmogaus protas, kaip ir visas pasaulis, sudarytas iš materijos ir paklūsta bendriems priežastingumo dėsniams. Šias pažiūras derino su krikščionybe. Pritarė liberalizmo principams. Buvo persekiojamas už politines ir religines pažiūras (kritikavo anglikonų bažnyčią, Didžiosios Britanijos kolonijinę politiką per Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karą, sveikino Prancūzijos revoliuciją). 1791, kai J. Priestley su draugais ruošėsi pažymėti Bastilijos paėmimo dieną, minia sudegino jo namą, sudegė laboratorija ir biblioteka. 1794 J. Priestley išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Svarbiausias chemijos veikalas Įvairių rūšių oro eksperimentai ir stebėjimai (Experiments and Observations on Different Kinds of Air, 3 d. 1774–77). Fizikai svarbus J. Priestley darbas Elektros istorija ir šiuolaikinė padėtis (The History and Present State of Electricity 1767), t. p. paskelbė darbų iš lingvistikos, teologijos, oratorinio meno.

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 5577. Amerikos chemikų draugija nuo 1922 už pasiekimus chemijos srityje teikia J. Priestley vardo medalį.

836

2404

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką