Józef Antoni Poniatowski

Józef Antoni Poniatowski (aliejus, 1810, dailininkas J. Grassi, Varšuvos karališkieji rūmai)

Poniatowski Józef Antoni (Juzefas Antonis Poniatòvskis) 1763 05 07Viena 1813 10 19prie Leipcigo, Lenkijos karo veikėjas. Kunigaikštis (1764). Lenkijos generolas (1789). Prancūzijos maršalas (1813). Užaugo Austrijoje, nuo 1780 tarnavo jos kariuomenėje. Pasižymėjo per 1788–90 Austrijos–Turkijos karą (Austrijos–Turkijos karai; tarnavo Austrijos imperatoriaus adjutantu), buvo sužeistas. 1789 Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio kvietimu perėjo į Lenkijos kariuomenę, 1789–92 divizijos vadas. Per 1792 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą vadovavo kariuomenei, kuri kovėsi Ukrainoje. Per 1794 sukilimą gynė Varšuvą nuo Rusijos ir Prūsijos pajėgų. Stanislovui Augustui Poniatovskiui prisidėjus prie Targowicos konfederacijos (šiuos konfederatus J. A. Poniatowskis laikė išdavikais), planavo valdovą pagrobti ir priversti jį kovoti toliau. Vėliau Abiejų Tautų Respublikos valdovui pakluso, bet netrukus atsisakė tarnybos ir išvyko į Austriją. Už dalyvavimą sukilime buvo konfiskuotos J. A. Poniatowskio seniūnijos (Lietuvoje – Užpalių ir Žiežmarių); Rusijos imperatorius Pavelas I vėliau jas grąžino.

Nuo 1798 J. A. Poniatowskis gyveno Varšuvoje, buvo kritikuojamas už pernelyg palaidą gyvenimo būdą. 1806 Prancūzijos kariuomenei įžengus į Lenkiją perėjo į Napoleono I pusę. Nuo 1807 buvo Varšuvos kunigaikštystės karo ministras, jos kariuomenės vyriausiasis vadas. Per 1809 Austrijos–Prancūzijos karą vadovavo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenei, per 1812 Prancūzijos–Rusijos karą – Prancūzijos kariuomenės 5 korpusui (jį sudarė lenkų kariai), buvo sužeistas prie Viazmos. Pasižymėjo per 1813 Leipcigo mūšį (pirmą mūšio dieną Napoleono I pakeltas maršalu), žuvo pridengdamas Prancūzijos Didžiosios armijos likučių atsitraukimą.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką