jozefinizmas

jozefinzmas, bažnytinė politinė sistema 18–19 a. Austrijos imperijoje. Imperatorių vykdytų teisės, valdymo, švietimo, kultūros ir ypač religijos reformų, kuriomis panaikintos Katalikų Bažnyčios privilegijos, siekta sukurti Katalikų Bažnyčią, pavaldžią valstybei, neigta tiesioginė popiežiaus jurisdikcija, visuma. Reformos įgyvendintos vadovaujantis naudingumo valstybei ir visuomenei principu.

Susiformavo veikiamas apšviestojo absoliutizmo, febronijonybės (popiežiaus primato neigimas) ir galikonybės idėjų. Pradininkė – imperatorė Marija Teresė (parengė įstatymus ir metodiką), išplėtojo imperatorius Juozapas II (iš čia pavadinimas).

Pirmiausia buvo reformuoti universitetai (1752, 1753 – Vienos, 1759 – Prahos), 1757 Vienos universitetas nacionalizuotas, išvaryti jėzuitai. Daugelį reformų inicijavo imperatorės patarėjas W. A. von Kaunitzas. 1768 jo parengta slaptoji instrukcija, reguliuojanti valstybės ir Bažnyčios santykius, tapo jozefinizmo pagrindu. 1770 įsteigtas specialus Bažnytinių reikalų departamentas. Įgyvendintos švietimo reformos (vietoj vyskupijų seminarijų įsteigtos valstybės kontroliuojamos generalinės seminarijos), likviduota apie 800 vienuolynų (jėzuitų, kamaldulių, karmelitų, kapucinų) ir konfiskuotas jų turtas, įsteigtas Religijos fondas (dvasininkams finansuoti), reglamentuotas religinis kultas (liturgija, giedojimas, nuodėmių atleidimas, procesijos ir piligrimystė, laidojimo tvarka, cenzūruoti pamokslai ir kita), pakeistos vyskupijų ribos, įsteigta naujų parapijų, sumažinta religinių švenčių (iki 24). 1781 išleistas Tolerancijos patentas, kuriuo evangelikams ir stačiatikiams suteiktos formaliai lygios su katalikais teisės.

Jozefinizmas išsilaikė iki 19 a. pabaigos.

193