Juano Fernándezo salos (Islas Juan Fernández, Chuãno Fernándeso sãlos), trys vulkaninės salos Ramiajame vandenyne, apie 650 km į vakarus nuo Čilės miesto Valparaíso. Priklauso Čilei. Bendras plotas 191 km2. Apie 1000 gyventojų (2020). Robinzono Kruzo sala, arba Más a Tierra (plotas 93 km2), Alejandro Selkirko sala, arba Más Afuera (85 km2), ir Santa Claros sala (13 km2). Paviršius kalnuotas; Alejandro Selkirko salos didžiausias aukštis 1836 m, Robinzono Kruzo salos – 915 metrų. Subtropinis jūrinis klimatas. Šlaituose iki 700 m auga visžaliai miškai, aukščiau – papartynai, nuo 1100 m – alpinės pievos. Yra endeminių augalų ir paukščių rūšių. Juano Fernándezo salos – nacionalinis parkas. Robinzono Kruzo saloje yra San Juan Bautistos gyvenvietė.
Juano Fernandezo salos (Robinzono Kruzo sala, Cumberlando įlanka)
Istorija
1574 11 22 salas atrado ispanų laivyne tarnaujantis portugalų jūrininkas Juanas Fernándezas.
Robinzono Kruzo saloje, tuomet negyvenamoje, po ginčo su laivo kapitonu buvo paliktas ir 1704–09 vienas gyveno škotų jūrininkas Alejandras Selkirkas (D. Defoe romano Jorko jūrininko Robinzono Kruzo gyvenimas ir keisti, stebinantys nuotykiai veikėjo Robinzono Kruzo prototipas). 1814 po Čilės respublikonų kariuomenės pralaimėto Rancaguos mūšio į Robinzono Kruzo saloje esančią San Juan Bautistos gyvenvietę (įkurta 1750) atitremta nepriklausomybės šalininkų.
1915 prie Juano Fernándezo salos britų laivynas nuskandino vokiečių kreiserį.