Jùchnovo kultūrà, ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 5–1 a. pr. Kr. Desnos vidurupyje ir žemupyje bei Seimo baseino šiaurinėje dalyje. 1949 išskyrė M. Vojevodskis; pavadino piliakalnio prie Juchnovo kaimo (netoli Severianų Naugardo, Ukraina) vardu.
Juchnovo kultūros žmonės kūrėsi nedideliuose piliakalniuose, upelių krantuose. Gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose, apdrėbtuose moliu su atvirais židiniais; rasta stulpinės konstrukcijos ilgųjų pastatų liekanų. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. p. medžiokle ir žvejyba. Naudojo daug kaulo ir rago dirbinių; greta jų randama metalinių peilių, ietigalių, papuošalų (geležinių lazdelinių smeigtukų, rastas smeigtukas su kiaurarašte kriaušės formos galvute).
Keramika lipdyta – dažniausiai aukšti plačia anga ir siauru dugnu puodai, kartais petelių srityje puošti 1–2 duobučių eilėmis, o angos kraštas ornamentuotas įkartėlėmis. Piliakalniuose dar rasta molinių pasvarų ir verpstukų, gyvulių bei žuvų kaulų, grūdų duobių ir žmonių kapų. Juchnovo kultūra priskiriama rytų baltams (baltai). B. Rybakovo nuomone, šią kultūrą paliko Herodoto minimi budinai.
1362