Jučia (vokiečių k. Jutschen, Judtschen, 1938–45 Kanthausen; nuo 1946 rusiškai Vesiolovka), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Černiachovsko rajone, Unguros upės kairiajame krante, 14 km į vakarus nuo Gumbinės. Nuo 2008 Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas. 269 gyventojai (2010). Prie Jučių, tarp dviejų į Ungurą įtekančių upelių, yra nadruvių piliakalnis.
Istorija
Manoma, Jučių pavadinimas kilo nuo Mažosios Lietuvos lietuvio (lietuvininko) pavardės Jotze (šis 16 a. viduryje gyveno gretimuose Lampsėdžiuose). Nuo 1525 Jučiai buvo valsčiaus centras. Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado jame ir apylinkėse gyveno vien lietuvininkai (iki apie 98 %). Po jo atsikėlė vokiečių kolonistų, prancūzų iš Šveicarijos, daugiausia evangelikų reformatų; jiems 1727 pastatyta bažnyčia (vėliau pamaldos vyko ir evangelikams liuteronams). Jučiai tapo šveicarų kolonijos (buvo viena didžiausių Mažojoje Lietuvoje) centru.
Apie 1727 įsteigta pradinė mokykla. Reformatų kunigo D. E. Anderscho šeimos vaikų mokytoju 1746–49 dirbo Karaliaučiaus universiteto absolventas I. Kantas; jis, susižavėjęs vietos lietuvių kalba, ją vėliau gynė nuo germanizuotojų.
1736–1818 Jučiai buvo Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–71 – Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Gumbinės apskrities kaimas.
Dar 19 a. pabaigoje tautosakininkas V. Kalvaitis kaime užrašė daug lietuviškų pavardžių, surinko smulkiosios tautosakos. 20 a. pradžioje Jučius sudarė netaisyklingas keliolikos sodybų gatvinis kaimas, keliolika vienkiemių aplink jį ir geležinkelio stotis; buvo akivaizdžių senosios rėžinės žemėvaldos liekanų. Per II pasaulinį karą 1945 Jučius užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Černiachovsko rajono Krasnopolianskojės apylinkės kaimas. 1985 bažnyčia ir paminklas I pasaulinio karo aukoms susprogdinti sovietinės okupacinės valdžios nurodymu; klebonija sunyko.
klebonija, kurioje gyveno I. Kantas (priešais – paminklas I pasaulinio karo aukoms; apie 1938)
1905 buvo 311, 1910 – 300, 1933 – 363, 1939 – 374, 1989 – 220, 1998 – 189, 2002 –196 gyventojai.
871
415
2271