judjimas, fizikinės sistemos (kūno, dalelės, dalelių sistemos) būsenos laikinis kitimas (t. y. sistemos vienos būsenos virtimas kita būsena). Pvz., materialiojo taško slinkimas erdvėje, atomo branduolio skilimas, skysčio tekėjimas. Kiekvienas judėjimas tiriamas ir nusakomas tam tikroje atskaitos sistemoje, todėl yra reliatyvus. Absoliučios (visiškai nejudančios) atskaitos sistemos nėra, todėl nėra ir absoliutaus judėjimo. Judėjimą nusako judėjimo lygtys, siejančios judėjimą apibūdinančius dydžius (koordinates, greičius, srautų tankius ir kita) ir judėjimą sukeliančių veiksnių (jėgų, sąveikų) matus. Tai, pvz., Hamiltono lygtys, Maxwello lygtys, Schrödingerio lygtis. Judėjimo lygtys išreiškia būsenų priežastinį susietumą erdvėje laiko atžvilgiu. Jos yra dalinių išvestinių laiko ir erdvinių koordinačių atžvilgiu diferencialinės lygtys. Jei kūnų ar dalelių greičiai maži, palyginti su šviesos greičiu c tuštumoje, judėjimas vadinamas nereliatyvistiniu, jei artimi c, – reliatyvistiniu. Kai judėjimą apibūdinančių dydžių vertės pasikartoja per tam tikrą trukmę, judėjimas vadinamas periodiniu, pvz., planetų judėjimas aplink Saulę. Sistemą apibūdinantys, bet judėjimo metu nekintantys dydžiai vadinami tvariaisiais dydžiais, pvz., išorinių jėgų neveikiamo kūno judesio kiekis yra tvarus (tvermės dėsnis). Kūno arba jo dalių padėties kitimas erdvėje, pvz., dangaus kūnų judėjimas, skysčio tekėjimas, vadinamas mechaniniu judėjimu. Nereliatyvistinį mechaninį judėjimą nusako Newtono lygtys, reliatyvistinį – reliatyvistinės mechanikos lygtys. Atskiras mechaninio judėjimo atvejis – rimtis. Rimtis reliatyvi kaip ir pats judėjimas. Netvarkus makroskopinės sistemos atomų, molekulių ar kitų dalelių judėjimas vadinamas šiluminiu. Jį tiria termodinamika ir statistinė fizika. Šiluminio judėjimo mechaninės rimties atitikmuo – termodinaminė pusiausvyra; jos metu išlieka mikroskopinis judėjimas (atomai virpa kristaluose, elektronai juda atomuose), bet nėra daugelio dalelių kryptinio judėjimo. Mikroobjektų (elementariųjų dalelių, elektronų atomuose ir molekulėse ir kitų) judėjimas yra kvantuotas. Jį tiria kvantinė mechanika ir kitos kvantinės teorijos. Pagal kvantinę lauko teoriją, bendriausia judėjimo forma yra vienų elementariųjų dalelių virtimas kitomis.
2469