judesio kiekio momentas

jùdesio kiẽkio momeñtas, vektorius L, apibūdinantis dalelės (materialiojo taško) sukimąsi apie tašką C (sukimosi centrą). L = r × p; čia r – vektorius, išvestas iš taško C į dalelę, p – dalelės judesio kiekis. Sistemos judesio kiekio momentas lygus tą sistemą sudarančių dalių judesio kiekio momentų sumai. Kūno judesio kiekio momentas L = Iω; čia I – kūno inercijos momentas taško C atžvilgiu, ω – kūno sukimosi kampinis greitis. Kūno sukamojo judėjimo lygtis dL = Mdt; čia M – kūną veikiantis jėgos momentas. Kai poveikio jėga visada nukreipta išilgai tiesės, einančios per C (centrinių jėgų laukas), galioja judesio kiekio momento tvermės dėsnis. SI vienetas kg·m²/s. Kvantinėje mechanikoje apibrėžiamas judesio kiekio momento operatorius $\widehat{L}$, kurio komponentės $\widehat{L_x},\widehat{L_y},\widehat{L_z}$ tarpusavyje nekomutuoja, tai reiškia, kad mikropasaulyje judesio kiekio momentas, kaip vektorius, neapibrėžtas. Centrinių jėgų lauke apibrėžtos judesio kiekio momento kvadrato $\widehat{L^2}$ ir vienos komponenčių (dažniausiai$\widehat{L_z}$) tikrinės vertės, kurios yra kvantuotos ir atitinkamai lygios ${ħ}^{2}l(l+1)$ ir $\mathit{ħm}$; čia $ħ=\frac{h}{2\mathrm{\pi }}$ (h – Plancko konstanta), l = 0, 1, 2, … (orbitinis kvantinis skaičius), o m (magnetinis kvantinis skaičius) kinta vienetu intervale –l ≤ m ≤ + l. Šios tikrinės vertės atitinka mechanikos tvarųjį judesio kiekio momentą. Be erdvinio (orbitinio) judesio kiekio momento, elementariosios dalelės turi sukininį judesio kiekio momentą, kurio operatorius $\widehat{S}$. Jo savybės tokios pat kaip $\widehat{L}$, t. y. $\widehat{S^2}$ tikrinės vertės yra $\mathit{ħs}(s+1)$, sukinys s = 0, 1/2, 1, 3/2, … . Judesio kiekio momento teorija plačiai taikoma atomo, atomo branduolio, molekulinėje fizikoje.

883