Judita Vaičiūnaitė

Vaičinaitė Judita 1937 07 12Kaunas 2001 02 11Vilnius, lietuvių poetė, vertėja. Viktoro Vaičiūno duktė. 1959 baigė Vilniaus universitetą (lituanistiką). 1962–66 dirbo savaitraščio Literatūra ir menas, 1973–74 – Kalba Vilnius redakcijose.

Poezija

Debiutinis poezijos rinkinys Pavasario akvarelės (1960) buvo antrasis, pirmąjį (1959) sulaikė cenzūra. Išleido eilėraščių rinkinius Kaip žalias vynas (1962), Per saulėtą gaublį (1964), Vėtrungės (1966), Po šiaurės herbais (1968), Pakartojimai (1971), Klajoklė saulė (1974), Neužmirštuolių mėnesį (1977), Šaligatvio pienės (1980), Smuikas (1984), Žiemos lietus (1987), Gatvės laivas (1991), eilėraščių rinktinę Nemigos aitvaras (1985, LSSR valstybinė premija 1986), lyrinių dramų rinkinį Pavasario fleita (1980). Juose vyrauja miesto tematika, juntama nuolatinio stebėjimo, poetizavimo ir realybės atspindžių fiksavimo dermė, lietuvių poezijos atsinaujinimo tendencijos. Dailės ir architektūros kūriniai, aktyvinę poetės vaizduotę, praplėtė lietuvių eilėraščio intelektualią tematiką. Miesto kultūriniai, istoriniai klodai, miestovaizdis regimi kaip dailės kūrinys. Vaizdų junglumas eilėraštyje grindžiamas montažo, koliažo, filmo principais, būdinga muzikinė eilėraščių ir jų ciklų kompozicija.

Judita Vaičiūnaitė

J. Vaičiūnaitė eksperimentavo ir su eilėraščio forma: vidiniai ritmai, ištobulinta sinkopinė ritmika perteikia jausmo pulsavimą; eilučių laužymas, konkrečiosios poezijos bandymai išplėtė meninės raiškos galimybes. Poetė kūrė akimirksnio piešinį, kuriame ne tik skleidžiasi efemeriška vaizdo pagava, bet ir prasišviečia istorinis palikimas. Poezijoje siejama impresionistiškumas ir romantiškumas, ryšku ir moderno stilistika – futuristiškas industrinio peizažo vaizdavimas ankstyvuosiuose eilėraščiuose, įprastinę perspektyvą paneigiantis kubistinis žvilgsnis, siurrealistinės metamorfozės. Vyraujantis kultūros pasaulis egzistuoja supamas gamtos, kuriai daugiau dėmesio skyrė vėlesnėje kūryboje (eilėraščių rinkiniai Šešėlių laikrodis 1990, Pilkas šiaurės namas 1994, Žemynos vainikai 1995, Seno paveikslo šviesa 1998, eilėraščių rinktinė Debesų arka 2000, Lietuvos rašytojų sąjungos premija 2001). Dar išleista eilėraščių rinkiniai Kai skleidžiasi papirusas (1997), Dulkėta Kauno saulė (2007), eilėraščių rinktinė Kristalas (2010).

Poezija vaikams

Sukūrė poezijos vaikams (eilėraščių rinkiniai Spalvoti piešiniai 1971, Balkonas penktame aukšte 1976, Karuselės elnias 1981), pjesių pasakų (Skersgatvio pasaka, pastatyta 1972, Mėnulio gėlė, pastatyta 1975, Klouno koncertas, pastatyta 1974, Klouno koncertas–76, pastatyta 1976, rinkinys Mėnulio gėlė 1979).

Kita kūryba

Parašė atsiminimų (Vaikystės veidrody 1996, Mabre viešbutis, išleista 2009). Išvertė A. Achmatovos, O. Berggolc, F. Hrubino, S. Kirsanovo, G. Leonidzės, D. Maksimovič poezijos. Poetės eilėraščių išversta į latvių, rusų kalbas.

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1986), Poezijos pavasario laureatė (1978). Baltijos Asamblėjos premija (1996), Gedimino ordino Karininko kryžius (1997), Lietuvos rašytojų sąjungos premija (2001).

R: Raštai 3 t. Vilnius 2005–08. L: G. Bernotienė Poezija ir dailė: Judita Vaičiūnaitė – menų sąveikos ieškotoja Kaunas 2002, Apie žodžių sandūros tikslumą: Juditos Vaičiūnaitės lyrikos vertimai ir vertinimai Vilnius 2016; V. Balsevičiūtė-Šlekienė Juditos Vaičiūnaitės kūryba Vilnius 2009; G. Notrimaitė Atminties imperatyvai: Lietuvos istorijos mitologinimas Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezijoje Vilnius 2010.

103

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką