jùdris, dydis µ, rodantis, kokiu greičiu krūvininkas (teigiamasis ar neigiamasis jonas, elektronas, skylė) kryptingai juda (dreifuoja) medžiagoje (dujose, skystyje, kietajame kūne) veikiamas 1 V/m stiprio elektrinio lauko. Judrio vienetas m2/(V·s). Izotropinių medžiagų krūvininkų judris yra skaliaras, anizotropinių – II eilės tenzorius. Krūvininkų dreifo elektriniame lauke judris atvirkščiai proporcingas jų masei ir susidūrimų dažniui. Judris priklauso nuo krūvininkų rūšies, medžiagos, kurioje juda krūvininkai, temperatūros (kylant metalų temperatūrai judris mažėja, kylant elektrolitų temperatūrai judris didėja), priemaišų rūšies ir jų tankio. Termodinaminės pusiausvyros atveju µ ir difuzijos koeficientą D sieja Einsteino lygtis µ = eD/(kT); čia e – elementarusis elektros krūvis, k – Boltzmanno konstanta, T – termodinaminė temperatūra. Kai galioja Ohmo dėsnis, medžiagos elektrinis laidis tiesiai proporcingas judriui. Nuokrypį nuo Ohmo dėsnio apibūdina diferencialinis judris, kuris rodo, kiek pakinta krūvininkų dreifo greitis, kai elektrinio lauko stipris pakinta vienetu. Karštųjų elektronų diferencialinis judris gali būti lygus nuliui arba neigiamasis; tai rodo, kad stiprinant elektrinį lauką dreifo greitis ir srovė nekinta arba net mažėja.
2388