Kèleras Julius 1961 03 03Vilnius, lietuvių poetas. 1987 Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Lietuvos kino studijoje redaktoriumi. 1989–92 Ilinojaus universiteto Čikagoje Lituanistikos katedros asistentas. 1995–2001 laikraščio Darbininkas redaktorius Niujorke. 2003–04 rengė apžvalgas Lietuvos radijui.
Poezija (rinkiniai Žiemos valtys 1988, Baltas kalėdaitis 1990 Čikaga, Sauja medaus 1995, XL eilėraščiai 1998, Sniegas, benamis, krentantis 2007, Pažadink 2008, tai tu 2011, Vėliau, gerokai vėliau 2013, Erškėtuogės kopose 2015, Nepaliekantis miestas 2020, Virtuvėlė pilna Ukmergės 2022) meditacinė, eilėraščiuose atsispindi istorinis ir kultūrinis pasaulis, žmogaus būties dramatizmas; būdinga realistinės metaforos. Išleido vienaveiksmių pjesių rinkinį 58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės (2009). Parašė esė (knyga Teta Elzė, Šaltojo karo lyderė: biografizmai ir kitos asmeninės istorijos 2014), knygų vaikams (Karalaitė Murzė 2011, 66 istorijos 2012, 66 istorijos nesibaigia 2014, Karalaitė, kuri nesiprausė 2015). Iš anglų kalbos išvertė estų poeto I. Ivasko Baltijos elegijas (išspausdinta keturkalbiame anglų, latvių, lietuvių, estų kalbų leidinyje 2001 Rygoje). Išleido dvikalbes rinktines Dviese apie meilę (su B. Gruszka-Zych 2012, su A. Gustas 2014, su A. Aizpuriete, 2016). Lietuvių ir rusų kalbomis išleista rinktinė Kol atsivers jūra (2016). Sudarė poezijos rinktinę Pirštai jos neša leliją: moteris XX–XXI a. lietuvių poezijoje (2017). J. Kelero poezija versta į anglų, bulgarų, čekų, latvių, lenkų, slovakų, švedų, vokiečių ir kitas kalbas.
Julius Keleras
Surengė meninės fotografijos parodų. Išleido nuotraukų albumą Vilniaus šaligatviai (2010; sudarė A. Narušytė). Fotografijos ciklai Nežymūs žmonės, Veidai (abi 2003), Kūnų ribos (2004), Išeitys (2005).
Apdovanojimai
Poezijos pavasario laureatas (2023).
1540