jungiamàsis audinỹs, žmogaus ir gyvūnų organizmo audinys, sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Skiriamos jungiamojo audinio rūšys: skaidulinis, griaučių, specialusis ir embrioninis jungiamasis audinys. Kartais prie jungiamojo audinio priskiriama kraujas ir limfa. Skaidulinis jungiamasis audinys būna purusis (vyrauja tarpląstelinė medžiaga, supa kraujagysles ir nervus, užpildo tarpus tarp organų, sudaro daugelio organų stromą) ir glaudusis (vyrauja skaidulos). Glaudusis jungiamasis audinys dar skirstomas į netaisyklingąjį, kuriame skaidulos išsidėsčiusios tankiais tinklais (odos tinkliniame sluoksnyje, fascijose, organų kapsulėse) ir taisyklingąjį (kolageninį arba elastinį), kuriame skaidulos išsidėsčiusios tvarkingai (sausgyslėse, raiščiuose, aponeurozėse). Griaučių jungiamąjį audinį sudaro kremzlės ir kaulai. Specialusis jungiamasis audinys skirstomas į retikulinį audinį, pigmentinį ir riebalinį audinį. Prie embrioninio jungiamojo audinio priskiriama mezenchima ir drebutinis jungiamasis audinys (esantis bambos virkštelėje). Jungiamojo audinio funkcijos: trofinė (vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir ląstelių), atraminė (jungia, fiksuoja ląsteles ir organus), apsauginė (padeda ląstelėms fagocituoti, dalyvauti imuninėse reakcijose, gyti žaizdoms).
2064