Lietuvių Sodyba Headley Parke (20 a. 6–7 dešimtmetis)
Jungtnės Karalỹstės lietùviai, Didžiõsios Britãnijos lietùviai
Pirmieji lietuviai Didžiojoje Britanijoje
1657–68 Anglijoje gyveno evangelikų reformatų Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą S. B. Chilinskis. Jungtinėje Karalystėje kūrėsi 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimų dalyviai, Krymo karo (1853–56) belaisviai lietuviai. 1900 Londone gyveno apie 9000 lietuvių, vėliau dalis jų išsikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 20 a. pradžioje didesnės lietuvių kolonijos susidarė Škotijoje, Londone ir Mančesteryje.
Lietuviška veikla iki II pasaulinio karo
1896 Londone įsteigta pirmoji Jungtnės Karalystės lietuvių organizacija – Sušelpiamoji Draugystė vienybės lietuvių Rymo katalikų; 1908 ji susiliejo su 1901 įkurta Broliškos pagalbos draugija ir iki 1917 veikė kaip Susivienijimas lietuvių Rymo katalikų. 1898 veikė Susivienijimas lietuvių Anglijoje, 1899–1902 – J. Bagdono įkurta Šviesa. 1899 Škotijoje leistas laikraštis Vaidelytė. 1901 Londone įkurta lietuvių Šv. Kazimiero parapija, 1912 pastatyta bažnyčia. 1907–10 veikė Londono lietuvių draugija Aušra. 1907 įkurta Lietuvių socialdemokratų partija Didžiojoje Britanijoje, 1908 ji pavadinta Lietuvių socialdemokratų darbininkų sąjunga Didžiojoje Britanijoje; dėl komunistų veiklos sąjunga suiro; iš dalies narių įkurta ir 1920–22 veikė Lietuvių komunistų sąjunga Didžiojoje Britanijoje. 1907–23 Bellshillyje ėjo socialdemokratų, nuo 1920 komunistų laikraštis Rankpelnis. 1910–17 Londone veikė kooperacijos draugija Birutė (turėjo kepyklą). 1910 įsteigtas Londono lietuvių klubas (vėliau Socialinis ir sporto klubas), turėjęs namus, 1914 – Lietuvių darbininkų ir darbininkių draugija (1916 Vytauto D. L. K. pašalpinė draugija). 1910–46 veikė kultūros draugija Rūta, 1914–37 – Šv. Vincento draugija. 1914–82 Bellshillyje leistas Išeivių draugas. 1914 Jungtinėje Karalystėje gyveno apie 12 000 (apie 4000 jų Škotijoje), 1922 apie 10 000 lietuvių. 1915 Londone įkurta moterų savišalpos Šv. Onos draugija (veikė iki 20 a. 9 dešimtmečio pabaigos). 1921–53 veikė Londono lietuvių pašalpinė draugija (turėjo apie 400 narių), 1924–39 – Šv. Kazimiero sporto klubas (jo nariai dalyvavo 1938 Lietuvos sporto olimpiadoje). Lietuvių organizacijų veiklai koordinuoti 1932 įsteigta Londono lietuvių federacija, Mančesteryje – Vidurio Anglijos lietuvių taryba, Škotijoje – Škotijos lietuvių taryba. 1938 Glazge įvyko Didžiosios Britanijos lietuvių seimas, įkūręs Didžiosios Britanijos lietuvių tarybą; ši 1946 Londone surengė lietuvių kongresą, kuriame dalyvavo 37 organizacijų atstovai.
20 a. antra pusė
Per II pasaulinį karą Jungtinės Karalystės oro pajėgose tarnavo kapitonas R. Marcinkus. Po II pasaulinio karo iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų į Jungtinę Karalystę atvyko apie 6000 lietuvių. 1947 jie įkūrė Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungą, pradėjo leisti Britanijos lietuvį (nuo 1953 Europos lietuvis); Didžiosios Bitanijos lietuvių sąjunga inicijavo Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjungos įkūrimą (1958).
1947 Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti Lietuvių skautų sąjungos Anglijos rajonas (nuo 1980 – Europos rajonas). 1948 įsteigta Tautos fondo atstovybė. 1949 atidarytos lituanistinės mokyklos Bradforde (veikė iki 1967), Notingame, Mančesteryje (veikė iki 1972), Londone. 1951 įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė veikė iki 9 dešimtmečio pabaigos, vienijo 17 lietuvių organizacijų. 1951 įsteigtas Lietuvių socialdemokratų sąjungos skyrius 1956–67 leido laikraštį Darbininkų balsas (išėjo 73 numeriai). 1957–67 Londone veikė A. Mickevičiaus lietuvių ir lenkų draugija. 1961 ALT pavyzdžiu suorganizuota Britų lietuvių taryba, jungusi Jungtinės Karalystės piliečius lietuvius, keletą metų anglų kalba leido informacinį biuletenį, skirtą Jungtinės Karalystės spaudai. Apie 1961 Jungtinėje Karalystėje kūrėsi ateitininkai (1985 turėjo du skyrius).
Jungtinės Karalystės lietuviai Pavergtųjų tautų savaitės demonstracijoje Bradforde (1980)
šventė Lietuvių Sodyboje Headley Parke (20 a. 9 dešimtmetis)
1965 marijonai įsigijo namus Nottinghame, kur įkurtas lietuvių katalikų centras Židinys (nuo 1971 Katalikų sielovados centras), įrengta Aušros Vartų koplyčia, leistas žurnalas Šaltinis (1961 pradėtas leisti Londone). 1977 ir 1982 Jungtinėje Karalystėje buvo surengtos Europos lietuvių studijų savaitės, 1979 – Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. 1979 Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos iniciatyva įsteigtas Tautinės paramos fondas šelpė Lietuvoje įkalintų ir persekiojamų asmenų šeimas, 1990 įkurtas Pagalbos Lietuvai fondas rėmė ir finansavo Lietuvos vadovų nepriklausomybės atstatymo veiklą. 20 a. pabaigoje stiprios lietuvių bendruomenės buvo Londone, Mančesteryje, Notingame, Bradforde ir Bellshillyje. Dauguma Jungtinės Karalystės lietuvių renginių vyko Lietuvių Sodyboje (priklausė Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungai) Headley Parke (Hampšyro grafystė).
1953 Jungtinėje Karalystėje gyveno apie 13 000, 1975 – apie 10 000, 2000– apie 1000 ankstesniųjų emigracijų lietuvių.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) ir tapus Europos Sąjungos nare (2004) Jungtinėje Karalystėje apsigyveno daugiau kaip 100 000 lietuvių. 2011 (oficialiais duomenimis) čia gyveno apie 123 600 (apie 20 % visų užsienyje gyvenančių) lietuvių, daugiau kaip 80 % jų – 15–64 metų amžiaus.
Aktyvios lietuvių bendruomenės susibūrė Birmighame, Bostone, Crawley, Glazge, King’s Lynne, Leedse, Liverpoolyje, Londone, Manchesteryje, Milton Keynes’e, Northamptone, Peterborough, Scunthorpe’e, Stafordšyre, Škotijoje, Wisbeche (Kembridžšyras). Daugelyje miestų veikia Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (iki 2007 Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, 2019 pirmininkė Dalia Asanavičiūtė) skyriai. Lietuvių studentų draugijos įsikūrė Birminghamo, Edinburgo, Huddersfieldo, Kembridžo, Leedso, Londono, Mančesterio, Newcastle’io, Nottinghamo, Oksfordo, Southamptono, Warwicko universitetuose.
Lituanistines mokyklas, darželius, vaikų klubus, kalbos, etnokultūros, meno studijas įkūrė Aberdeeno ir Fraserburgho (Aberdeenshire’as), Armagh, Birminghamo, Boltono, Colchesterio, Crawley, Dungannono (Šiaurės Airija), Glazgo, Ipswicho, Kingston upon Hullio, Leytono, Lincolno, Londono, Lutono, Cambridge’o, Corby, Great Yarmoutho, King’s Lynno, Norwicho, Nottinghamo, Peterborough, Portadowno (Šiaurės Airija), Scunthorpe’o, Wolverhamptono lietuviai.
Taip pat veikia Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (pirmininkė Ieva Steponavičiūtė), Britanijos lietuvių krepšinio lyga, Britanijos lietuvių sporto asociacija, Britų–lietuvių draugija, Jungtinės Karalystės Lietuvos šaulių sąjungos paramos padalinys, Lietuvių gydytojų ir odontologų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, asociacija, Lietuvių komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje, Londono Sičio lietuvių klubas, Lietuvos skautų sąjungos Europos rajonas, Santara-Šviesa Londono klubas, labdaros fondas Tiltas ir kitos organizacijos. Londone prie lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčios suburtas choras Gimtinė, prie lietuvių krikščionių bažnyčios – Gausa, Šiaurės Airijoje – lietuvių liaudies šokių kolektyvas Spiečius (nuo 2010), Londone – folkloro ansamblis Saduto (nuo 2005).
L: K. Barėnas Britanijos lietuviai 1974-1994 London 1997; Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė: praeitis, dabartis, ateitis (sud. Daiva Dapkutė) Vilnius 2008.
2271
Jungtinės Karalystės gyventojai
Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka
Jungtinės Karalystės partijos ir profsąjungos
Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos
Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės švietimas
Jungtinės Karalystės literatūra
Jungtinės Karalystės architektūra