Jungtinės Tautos

Jungtnės Taũtos, JT (anglų kalba United Nations, UN), Suviẽnytųjų Nãcijų Organizãcija (SNO), universali tarptautinė organizacija.

Tikslai ir struktūra

Generalinės Asamblėjos būstinės Niujorke pagrindinė salė (1952, architektas O. Niemeyeras)

Pagrindinė būstinė Niujorke. Jungtinių Tautų tikslai: palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti draugiškus taikius tautų santykius, tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Organizacija valstybių narių yra įgaliota taikyti kolektyvines priemones taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti, agresijai likviduoti. Jungtinių Tautų veiklą reglamentuoja Jungtinių Tautų Chartija, įsigaliojusi 1945 10 24 (spalio 24 kasmet pažymima kaip Jungtinių Tautų diena). 2022 organizacijai priklausė 193 valstybės (lentelė).

Pagrindinės Jungtinių Tautų institucijos – Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Globos Taryba, Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba, Žmogaus teisių taryba (įsteigta Generalinės Asamblėjos 2006, yra žmogaus teisių apsaugos institucija, kurią sudaro 47 valstybės narės; prisideda prie žmogaus teisių stiprinimo pasaulyje, stebi valstybių progresą ginant pagrindines žmogaus laisves ir reaguoja į šių pažeidimus bei teikia rekomendacijas), Sekretoriatas (visos įsikūrusios Jungtinių Tautų pagrindinėje būstinėje Niujorke) ir Tarptautinis Teisingumo Teismas (būstinė Hagoje); prie daugumos jų veikia įvairūs komitetai, komisijos, ekspertų grupės ar kitas programas vykdantys padaliniai. Prie Jungtinių Tautų veikia įvairios programos, fondai ir agentūros, kurios turi savo valdymo institucijas, biudžetą, veiklos uždavinius, t. p. savarankiškos organizacijos – Jungtinių Tautų specializuotosios įstaigos. Jungtinės Tautos yra atviros visoms taikioms valstybėms, kurios prisiima Chartijos įsipareigojimus, gali ir nori juos vykdyti. Naujas nares rekomenduoja Saugumo Taryba, priima Generalinė Asamblėja. Saugumo Tarybos siūlymu Generalinė Asamblėja gali pašalinti iš Jungtinių Tautų valstybę narę, pažeidinėjančią Chartijos principus. Jungtinių Tautų oficialios kalbos – anglų, prancūzų, ispanų, rusų, kinų, arabų.

Jungtinių Tautų emblema

1

Veikla

Taikos išsaugojimas yra vienas svarbiausių Jungtinių Tautų uždavinių. Visus konfliktus tarp valstybių siekiama spręsti taikiu būdu, nenaudojant jėgos.

nacionalinės vėliavos prie Tautų rūmų įėjimo Ženevoje

20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje tautinę, regioninę ar tarpvalstybinę įtampą dažniausiai sukelia socialinės ir ekonominės problemos (skurdas, badas), o ne karinė konfrontacija ar ginkluotas konfliktas. Taikai įtvirtinti Jungtinės Tautos pirmiausia siekia panaikinti skurdą ir užtikrinti geresnį gyvenimą viso pasaulio gyventojams. Plėtodamos taikius tarpvalstybinius santykius Jungtinės Tautos ne kartą užkirto kelią pavojingoms situacijoms, galinčioms sukelti karinius konfliktus, paskatino konfliktuojančias šalis derėtis. 1973 padėjo sureguliuoti Artimųjų Rytų krizę, 1988 užbaigti Irako–Irano karą, 1988 susitarti dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Afganistano.

1990–91 Rytų Europoje žlugus komunistinei sistemai, Jungtinių Tautų vaidmuo susilpnėjo. Padedant Jungtinėms Tautoms buvo atkurta Kuveito nepriklausomybė (1991), baigti pilietiniai karai Kambodžoje, Salvadore, Gvatemaloje ir Mozambike.

Kitas pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – siekti visuotinio nusiginklavimo ir visiško masinio naikinimo ginklų uždraudimo. 1970 įsigaliojo Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (pasirašyta 1968), 1971 priimta Konvencija dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (peržiūrėta 1980, 1986 ir 1991), 1977 – Konvencija dėl karinio ar bet kurio kito priešiško poveikio aplinkai priemonių uždraudimo, 1992 – Konvencija dėl uždraudimo tobulinti, gaminti, saugoti ir naudoti cheminius ginklus bei šių ginklų sunaikinimo, 1997 pasirašyta Konvencija dėl prieš pėstininkus nukreiptų minų naudojimo, saugojimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo. Užkirsti kelią konfliktams ar jiems išspręsti taikomi įvairūs metodai: rengiamos taikos palaikymo operacijos, siunčiamos stebėtojų, inspektorių, geros valios misijos, tarptautiniai ar specialūs atstovai, skatinamos derybos, naudojami vadinamieji tylieji diplomatijos kanalai ir kita.

Tautų rūmai Ženevoje (1937, architektai H.‑P. Nénot, J. Flegenheimeris)

Kritiniais atvejais Jungtinės Tautos į konflikto regioną siunčia taikos palaikymo pajėgas konfliktui sustabdyti ir, jei įmanoma, išspręsti. Pvz., 1964 Kipre kilus konfliktui tarp Kipro graikų daugumos ir turkų mažumos saloje buvo dislokuoti Jungtinių Tautų kariai. Taikos palaikymo operacijos gali būti karinės stebėjimo misijos, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareigūnai, taikos palaikymo pajėgos arba jų derinys. Taikos palaikymo pajėgas sudaro dalinių kontingentai, kuriuos siunčia valstybės narės, finansuoja tarptautinė bendrija.

Jungtinės Tautos ypač rūpinasi žmogaus teisėmis (Jungtinių Tautų žmogaus teisių chartija) ir humanitarine, ekonomine ir socialine pagalba (ekonomiškai silpnoms šalims Jungtinės Tautos kasmet skiria daugiau kaip 10 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių; humanitarinė pagalba).

2000 Niujorke Jungtinių Tautų valstybių narių vadovai priėmė Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje numatė 21 a. svarbiausius klausimus: taika, saugumas ir nusiginklavimas, aplinkos apsauga, žmogaus teisės, demokratija, vertybių apsauga, pagalba Afrikai, skurdo, socialinės atskirties, AIDS ir kitų ligų panaikinimas, Jungtinių Tautų stiprinimas.

Nobelio taikos premija (su K. Annanu, 2001).

Istorija

Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kalba 74‑ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje (2019 09 26, Niujorkas)

Jungtinių Tautų užuomazga tapo valstybių, kovojančių prieš Ašies valstybes, koalicija. 1941 06 12 jos pasirašė Sąjungininkų deklaraciją, kurioje įsipareigojo kartu su kitomis laisvomis valstybėmis bendradarbiauti karo ir taikos metu. Tautų Sąjunga nebuvo pajėgi užkirsti kelią Antrajam pasauliniam karui ir tarptautiniams nusikaltimams jo metu, todėl iškilo būtinybė įkurti naują tarptautinę organizaciją, kuri efektyviai užtikrintų tarptautinę taiką ir saugumą. Pradžią tokiai organizacijai atsirasti davė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento F. D. Roosevelto ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko W. L. S. Churchillio 1941 08 14 pasirašyta Atlanto chartija. Jungtinių Tautų pavadinimą pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas F. D. Rooseveltas, pirmą kartą jis oficialiai pavartotas 1942 01 01, kai Antrojo pasaulinio karo sąjungininkės, kovojančios prieš Ašies valstybes, pasirašė Jungtinių Tautų Deklaraciją. Ją pasirašiusios 26 valstybės įsipareigojo sudaryti koaliciją ir bendradarbiauti kovojant prieš Ašies valstybes.

1945 03 01 prie Deklaracijos prisijungė ir į Sąjungininkų koaliciją įsitraukė dar 21 valstybė. Šios valstybės sudarė Jungtinių Tautų pagrindą. 1943 10 19–11 01 vyko Maskvos konferencija, kurioje Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai ir Kinijos ambasadorius Sovietų Sajungoje priėmė keturių valstybių Deklaraciją dėl visuotinio saugumo. Joje pripažinta būtinybė kuo greičiau įsteigti tarptautinę organizaciją, pagrįstą visų taikių valstybių suverenios lygybės principu, atvirą visoms tokioms valstybėms ir skirtą tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti.

Jungtinių Amerikos Valstijų, SSRS, Didžiosios Britanijos vadovų 1943 12 01 Teherano konferencija patvirtino Maskvos deklaracijos nuostatą dėl naujos tarptautinės organizacijos įsteigimo. Ši konferencija inicijavo tolesnį Jungtinių Tautų steigimo procesą. Organizacijos steigimo projektą parengė Jungtinės Amerikos Valstijos ir pateikė 1944 Dumbarton Oakso konferencijai. Per šią konferenciją buvo priimtas baigiamasis dokumentas – Pasiūlymai dėl universalios tarptautinės organizacijos įsteigimo; tai iš esmės buvo Jungtinių Tautų įstatų projektas. Dokumentą sudarė 12 skirsnių. Dauguma šių skirsnių nuostatų vėliau buvo perkelta į Jungtinių Tautų įstatus (normos, įtvirtinančios Jungtinių Tautų tikslus ir principus, reguliuojančios narystės klausimus, nustatančios organizacijos struktūrą, institucijų funkcijas ir spendimų priėmimo taisykles).

Jungtinių Tautų vėliava

Kitas svarbus Jungtinių Tautų steigimo etapas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų, SSRS ir Didžiosios Britanijos vadovų 1945 Jaltos konferencija. Joje buvo pritarta Dumbarton Oakso konferencijos pasiūlymams. 1945 04 25 San Francisco įvyko steigiamoji Jungtinių Tautų konferencija, kurioje Dumbarton Oakso konferencijoje pasiūlytos Jungtinių Tautų įstatų projekto normos buvo papildytos preambule, baigiamosiomis nuostatomis, t. p. nesikišimo į valstybių vidaus reikalus ir organizacijos narių lygiateisiškumo principu, suderintos Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto normos, Įstatų pakeitimą reglamentuojančios normos. 1945 06 25 Jungtinių Tautų Chartiją (Įstatus) pasirašė 50 valstybių, San Francisco konferencijos dalyvių, kiek vėliau (1945 10 15) ir Lenkija, kuri nebuvo atstovaujama San Francisco konferencijoje. Formali Jungtinių Tautų steigimo data – 1945 10 24, kai Chartiją ratifikavo ją pasirašiusios valstybės. Savo veiklą Jungtinės Tautos pradėjo Londone 1946 01 10, kai organizacijos narės susirinko į pirmąją sesiją.

-Jungtinių Tautų Organizacija; -JTO

2271