Jungtnių Amèrikos Valstjų gyvéntojai. Jungtinės Amerikos Valstijos – įvairiatautė valstybė. Dauguma gyventojų priklauso amerikiečių nacijai. Yra 28,4 mln. imigrantų (10,4 % šalies gyventojų).
Kolonijiniais laikais daugiausia žmonių atvykdavo iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Skandinavijos pusiasalio valstybių, 19 a. pabaigoje – ir iš Pietų bei Rytų Europos, 19 a. viduryje – iš Azijos valstybių (daugiausia japonai ir kinai). 17–18 a. iš Afrikos buvo atvežta daug vergų juodaodžių (1750–1800 apie 1 mln. žmonių). Imigracija labai padidėjo 1850–1910, į šalį kasmet atvykdavo nuo kelių šimtų tūkstančių iki 1 mln. žm.; 1850 buvo 2,2 mln., 1910 – 13,5 mln. imigrantų. 1850 imigrantai sudarė 9,7 %, 1880 – 13,3 %, 1910 – 14,7 % šalies gyventojų (1820–1990 į Jungtines Amerikos Valstijas atvyko apie 55 mln. žmonių). 20 a. 2–3 dešimtmetyje imigracijos tempai sumažėjo dėl I pasaulinio karo ir dėl 1921 ir 1924 priimtų imigraciją ribojančių įstatymų; 20 a. 4–5 dešimtmetyje buvo 10,3 mln., 1970 – 9,6 mln. imigrantų.
Birminghamas (Alabamos valstija)
Po 1965 imigracijos įstatymų pataisymo, 1986 imigracijos reformos ir 1990 imigracijos akto imigrantų skaičius pradėjo vėl didėti. 2004 į šalį atvyko 946 140 žm., daugiausia iš Meksikos (18,5 %), Indijos (7,4 %), Filipinų (6,1 %), Kinijos (5,4 %). Imigracija turėjo įtakos gyventojų skaičiaus didėjimui; nuo 1790 (pirmasis gyventojų surašymas) iki 2000 šalyje gyventojų padaugėjo daugiau kaip 70 kartų. Imigracija t. p. turėjo įtakos gyventojų įvairiatautiškumui ir rasių įvairovei. 75,1 % gyventojų yra baltaodžiai, 12,3 % – juodaodžiai (daugiausia afroamerikiečiai), 3,6 % – išeiviai iš Azijos, 0,9 % – indėnai, eskimai, aleutai, 0,1 % – havajiečiai ir kiti Ramiojo vandenyno salų gyventojai.
Amerikiečiai, kilę iš Europos, daugiausia gyvena prie Atlanto vandenyno, Didžiųjų ežerų ir pagrindinės dalies vakaruose, iš Lotynų Amerikos – pagrindinės dalies pietvakariuose (Naujosios Meksikos, Arizonos, Teksaso, Kalifornijos, Floridos valstijose), iš Azijos – prie Ramiojo vandenyno (daugiausia Kalifornijos valstijoje) ir Havajuose. Juodaodžiai tradiciškai gyvena pietuose ir pietvakariuose (daugiausia Misisipės, Pietų ir Šiaurės Karolinos, Džordžijos ir Alabamos valstijose), t. p. Didžiųjų ežerų regiono pramoniniuose miestuose (Detroite, Čikagoje), Atlanto vandenyno pakrantėje (Filadelfijoje, Niujorke, Vašingtone), Kalifornijoje. Indėnai (irokėzai, navachai, čaipevai, sijai ir kiti) daugiausia gyvena 19 a. pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų vakarinėje dalyje įkurtose rezervacijose (Arizonos, Naujosios Meksikos, Kalifornijos, Montanos valstijose); didžiausios rezervazijos – Houmos indėnų (Luizianoje), Navachų (Arizonos ir Jutos pasienyje), lambių (Šiaurės Karolinoje), krikų, čerokių (Oklahomoje). Po 1950 dalis indėnų paliko rezervacijas ir apsigyveno miestuose (daugiausia Niujorko valstijoje). Valstybinė kalba – anglų; dar kalbama ispanų, kreolinėmis (10,7 %, 2000), kinų (0,8 %), prancūzų (0,6 %), vokiečių (0,5 %), filipiniečių (0,5 %) ir kitomis kalbomis.
Apie 46,5 % gyventojų yra protestantai (baptistai, liuteronai, metodistai ir kiti), apie 21 % – katalikai, apie 1,6 % – mormonai, apie 1,3 % – judėjai, apie 1 % – musulmonai. Yra Senovės Rytų stačiatikių (Armėnų Apaštališkosios, Asirų Rytų, Koptų, Antiochijos sirų) ir Rytų stačiatikių (Antiochijos graikų, Amerikos, Rusų užsienio, Serbijos ir kitų) Bažnyčių narių, mažos budistų, hinduistų, sikhų bendruomenės; apie 23 % gyventojų yra netikintys (2014).
Nuo 20 a. vidurio šaliai būdinga gyventojų senėjimas ir moterų skaičiaus didėjimas. 1900 šimtui moterų teko 104,4, 1930 – 102,5, 1950 – 98,6, 1970 – 94,8, 2000 – 96,3 vyro. Gyventojai senėja dėl mažėjančio natūraliojo gyventojų prieaugio ir didėjančios gyvenimo trukmės; 1970 gyvenimo vidutinė trukmė buvo 70,8 m. (vyrų – 67,1 m., moterų – 74,7 m.), 2000 – 77,0 m. (vyrų – 74,3 m., moterų 79,8 metų), 2022 – 80,6 m (vyrų – 78,3 m., moterų 82,7 metai). Šie skirtumai būdingi tam tikriems regionams ir etninėms grupėms; pvz., juodaodžių gyvenimo trukmė trumpiausia (vyrų 68,6 m., moterų – 75,5 m.), Floridoje vyresni kaip 65 m. gyventojai sudaro 17,6 %, Aliaskoje – 5,7 %. Gyventojų vidutinis tankis 33 žm./km2 (2021). Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai (į rytus nuo Misisipės esančioje teritorijoje, užimančioje apie 26 % šalies ploto, gyvena apie 60 % gyventojų). Tankiausiai gyvenamos šiaurės rytinės pakrantės Naujojo Džersio (450 žm./km2), Rod Ailando (398 žm./km2), Masačusetso (317 žm./km2), Konektikuto (278 žm./km2), Niujorko, Merilando valstijos, Didžiųjų ežerų rajonas, Misisipės slėnis, Kalifornijos pakrantė, Florida, Teksaso pietrytinė dalis, Havajai (Oahu sala). Rečiausiai gyvenama Aliaskos valstijoje (0,4 žm./km2), Kordiljerose – Vajomingo (2,0 žm./km2), Montanos (2,4 žm./km2), Nevados valstijoje ir prerijose – Pietų ir Šiaurės Dakotos valstijose. Valstijų gyventojų tankiui įtakos turi vidinė migracija: iki 20 a. 5 dešimtmečio gyventojų sparčiai daugėjo pramoninėse šiaurės rytinėse valstijose ir Didžiųjų ežerų regione (gyventojai kėlėsi iš pietų ir vidurio regionų), nuo 6–7 dešimtmečio daugiausia buvo migruojama į pietines ir vakarines valstijas. Iki 20 a. 2 dešimtmečio kaimo gyventojų buvo daugiau nei miesto. Industrializacija ir žemės ūkio mechanizavimas lėmė didelę gyventojų migraciją į miestus: 1900 miesto gyventojų buvo 39,6 %, 1920 – 51,2 %, 1940 – 56,5 %, 1960 – 63,1 %, 1980 – 73,7 %, 2002 – 78,0 %, 2022 – 83,1 %. Labiausiai urbanizuotos yra Kalifornijos (94,4 %), Niujorko (94,4 %), Havajų (91,5 %), Masačusetso (91,4 %) valstijos, mažiausiai – Vermonto (38,2 %), Meino (40,2 %), Misisipės (48,8 %) valstijos. Daugiau kaip 75 % šalies gyventojų susitelkę aglomeracijose, vadinamose metropolinėmis teritorijomis. 53 aglomeracijos ir 9 miestai, turintys daugiau kaip 1 mln. gyventojų.
Nuo 20 a. 5 dešimtmečio vyksta didžiųjų miestų dekoncentracija (iš didžiųjų miestų centrų gyventojai keliasi į priemiesčius), todėl didėja miestų plotai (plečiasi priemiesčiai). Tai būdinga Niujorkui, Čikagai, Detroitui, Filadelfijai, Pittsburghui, Vašingtonui. Plečiantis miestams ir aglomeracijoms, Atlanto vandenyno pakrantėje susikūrė Megalopolis. Ištįsęs daugiau kaip 800 km nuo Meino pietinės iki Virdžinijos pietinės dalies (priklauso Bostonas, Providence’as, Niujorkas, Filadelfija, Baltimorė, Vašingtonas ir kiti miestai); plotas 130 000 km2, apie 50 mln. gyventojų. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 146,5 mln., iš jų 3,9 % bedarbių (2019). Mažėja dirbančiųjų pramonėje (1980 – 30,9 %, 1993 – 24,4 %) ir bioprodukciniame ūkyje (atitinkamai 2,9 % ir 2,7 %), didėja dirbančiųjų paslaugų ir administravimo sektoriuje (66,2 % ir 72,9 %).
Miami
Jungtinių Amerikos Valstijų dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2001)
https://s.vle.lt/diagramos/47.html
1
2
*tūkstančiui kūdikių
3
4
-amerikiečiai
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas