Jungtnių Amèrikos Valstjų konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Kapitolijus Vašingtone (pradėtas 1793, architektas W. Thorntonas, pietinį sparną 1811 baigė architektas B. H. Latrobe’as, rotondą ir portiką – 1829 architektas Ch. Bulfinchas)
Pagal 1787 (įsigaliojo 1789; 10 pirmųjų pataisų – Teisių bilis – priimta 1789, įsigaliojo 1791, kitos 17 pataisų priimtos 1795–1992) konstituciją Jungtinės Amerikos Valstijos – federacinė prezidentinė respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, kartu su viceprezidentu renkamas 4 metams (ne daugiau kaip 2 kadencijoms). Prezidentas renkamas netiesioginiais rinkimais pagal paprastos daugumos atstovavimo sistemą. Kandidatus į prezidentus iškelia politinės partijos savo suvažiavimuose prieš 4–6 mėnesius iki rinkimų pradžios. Prezidentą tiesiogiai renka rinkikai, piliečių išrenkami kiekvienoje valstijoje iš politinių partijų pateiktų sąrašų pagal toje valstijoje į aukštuosius ir žemuosius parlamento (Kongreso) rūmus renkamų deputatų skaičių. Kiekvienoje valstijoje visi rinkikų mandatai atitenka tai partijai, kurios sąrašas toje valstijoje gavo paprastą balsų daugumą. Išrinktieji rinkikai susirenka Vašingtone ir balsuodami pagal valstijas renka prezidentą ir viceprezidentą.
Įstatymus leidžia ir Jungtinių Amerikos Valstijų biudžetą tvirtina Kongresas, susidedantis iš 2 rūmų: Senato (aukštieji rūmai) ir Atstovų Rūmų (žemieji rūmai). Senatą sudaro 100 senatorių, renkamų po 2 kiekvienoje valstijoje (neatsižvelgiant į gyventojų skaičių) visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams; 1/3 jų perrenkama kas 2 metai. Atstovų Rūmus sudaro 435 deputatai, renkami 2 metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais kiekvienoje valstijoje maždaug proporcingai valstijos gyventojų skaičiui. Senato pirmininkas yra viceprezidentas, Atstovų Rūmams vadovauja pirmininkas (spikeris). Abejų rūmų teisės lygios, bet Senatas turi teisę ratifikuoti tarptautines sutartis ir tvirtinti prezidento skiriamus aukštuosius pareigūnus.
Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui, jis yra vyriausybės vadovas, atstovauja valstybei santykiuose su užsieniu, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, turi apdovanojimų ir malonės teisę (išskyrus apkaltą), vadovauja federaliniam valdymui, skiria ir atleidžia centrinių žinybų (departamentų) vadovus, federalinius teisėjus, kariuomenės ir laivyno vadus. Prezidento valdžios aparatas susideda iš vyriausybės, vykdomosios valdybos ir įvairių administracinių agentūrų, komisijų. Vyriausybė, kurią sudaro 11 sekretorių ir keli kiti jų rango pareigūnai, yra patariamoji prezidento institucija. Vyriausybės nariais negali būti Kongreso deputatai. Institucijos, sudarančios vykdomąją valdybą (Baltųjų rūmų aparatas, Nacionalinio saugumo taryba, Ekonomikos reikalų taryba, Valdymo ir biudžeto tarnyba), koordinuoja vidaus ir užsienio reikalų politiką. Prezidentas turi teisę per 10 dienų grąžinti Kongresui jo priimtą įstatymą (atidedamoji veto teisė), kuris gali įsigalioti tik iš naujo priimtas abejų Kongreso rūmų 2/3 balsų dauguma. Prezidentas Kongresui neatskaitingas, bet kai kuriems klausimams spręsti, pvz., vyriausybės nariams ir diplomatiniams atstovams skirti, sutartims su užsienio valstybėmis sudaryti, turi gauti Senato ratifikacinį sutikimą.
Vietos valdžia
Kiekviena valstija turi savo konstituciją, federalinės valdžios institucijų sistemos pavyzdžiu sudarytas aukščiausiosios ir vietos valdžios institucijas, teismus. Įstatymus leidžia senatai ir atstovų rūmai (Nebraskos valstijoje 1 rūmai), kurių narius visuotiniais tiesioginiais rinkimais 2 arba 4 metams renka valstijų gyventojai. Valstijose vykdomoji valdžia priklauso tiesioginiais rinkimais 4 metams renkamam gubernatoriui, kuris turi valstijos įstatymų priėmimo veto teisę (analogišką prezidento veto teisei, tik valstijos mastu).
Teismų sistema
Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia bendroji teisės sistema. Teismų sistemą sudaro bendra federalinė teismų sistema ir savarankiška kiekvienos valstijos bei Kolumbijos federalinės apygardos teismų sistema.
Federalinė teismų sistema yra 3 pakopų: Aukščiausiasis Teismas (sudaro 9 teisėjai, kuriuos iki gyvos galvos skiria prezidentas), apeliaciniai teismai (12 regionų turi po atskirą apeliacinį teismą; jį sudaro 4–23 teisėjai, prezidento skiriami iki gyvos galvos) ir apygardų teismai (vienoje valstijoje gali būti 1–4 apygardų teismai; apygardų ribas nustato Kongresas pagal gyventojų skaičių ir darbo apimtis; 2004 veikė 95 apygardų teismai, kiekviename jų posėdžiavo 1–27 teisėjai, kuriuos iki gyvos galvos skiria prezidentas). Prie apygardų teismų veikia federaliniai magistratai. Yra specializuotieji teismai – mokesčių, muitų ir kariniai.
Daugelyje valstijų veikia 4 pakopų (gali būti ir 2 ar 3 pakopų) teismų sistema. Valstijų teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas (kai kuriose valstijose vadinamas apeliaciniu teismu, sudaro 5–9 teisėjai, renkami ar skiriami ilgesniam laikui nei žemesnių teismų teisėjai), bendrosios jurisdikcijos teismai (dažniausiai vadinami apygardos teismais, kuriuose bylas nagrinėja teisėjai arba teisėjai dalyvaujant prisiekusiesiems, kurių skaičius įvairių valstijų teismų instancijose nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra 6–12, nagrinėjant civilines bylas dažniausiai dalyvauja 6 prisiekusieji), tarpiniai apeliaciniai teismai (dirba 10–15 teisėjų, bylos nagrinėjamos 3 teisėjų kolegijų; kai kuriose valstijose šie teismai kaip pirmosios instancijos teismai gali nagrinėti baudžiamąsias ir civilines bylas, jas dažniausiai nagrinėja vienas teisėjas, gali dalyvauti ir prisiekusieji), ribotos jurisdikcijos teismai (žemiausio lygio teismai, kuriuose magistratai ar taikos teisėjai nagrinėja transporto, nepilnamečių, paveldėjimo ir kitas nesudėtingas bylas). Daugelyje valstijų savarankiškai arba prie apygardų teismų veikia specialieji teismai – mokesčių, ginčų dėl žemės, paveldėjimo, pretenzijų valstijoms, nepilnamečių. Dalį valstijų teismų teisėjų skiria gubernatoriai 6–15 metų kadencijai, dažniausiai su pakartotinio paskyrimo teise, dalį renka valstijų gyventojai, dalį – įstatymų leidžiamoji institucija.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – liepos 4 – Nepriklausomybės diena.
JAV konstitucinė santvarka
2271
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas