Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karas

Jungtnių Amèrikos Valstjų nepriklausomýbės kãras, JAV nepriklausomýbės kãras, Amèrikos revoliùcija, Šiáurės Amèrikos nepriklausomýbės kãras, Didžiosios Britanijos 13 kolonijų Šiaurės Amerikoje karas su metropolija dėl nepriklausomybės. Vyko 1775–83.

Priežastys

Kilo dėl Didžiosios Britanijos siekių riboti kolonijų savivaldą, didinti iš jų gaunamas pajamas (pirmiausia įvedant naujus mokesčius), varžyti pramonės ir prekybos plėtotę. Prielaidas nepriklausomybės karui kilti parengė S. Adamso, T. Jeffersono ir kitų patriotų vadovaujamų organizacijų (Laisvės sūnūs, Korespondentų komitetai) veikla: formuota visuomenės nuomonė, rengtos peticijos monarchui, organizuotas Didžiosios Britanijos prekių boikotas, kartais atvirai priešintasi kolonijinei administracijai (1773 Bostono arbatėlės maištas). 1774 09 05 Filadelfijoje sušauktas I Kontinentinis kongresas nutarė suvienyti kolonijas ir rengtis ginkluotai kovai su metropolija.

Eiga

Nepriklausomybės karas prasidėjo 1775 04 19 britų pralaimėtais susidūrimais prie Lexingtono ir Concordo (Masačusetso valstija). 1775 05 10 Filadelfijoje sušauktas II Kontinentinis kongresas nutarė sukurti amerikiečių kariuomenę (jai vadovauti pavesta G. Washingtonui), 1776 07 04 priėmė JAV nepriklausomybės deklaraciją (pagrindinis autorius – T. Jeffersonas), kuri paskelbė 13 kolonijų atsiskiriant nuo metropolijos ir susikuriant nepriklausomas JAV; 1777 11 priimtas valstybės konstitucijos projektas. Po beveik metus trukusios apsiausties (Bostono apsiaustis) amerikiečiai 1776 03 17 užėmė Bostoną. 1776 08 britai nugalėjo prie Bruklino, 1776 09 15 užėmė Niujorką, 1777 09 26 – tuometinę JAV sostinę Filadelfiją. G. Washingtono suburta Kontinentinė armija (iš pradžių apie 20 000 žm., daugiausia fermeriai, kovojo su maždaug 42 000 patyrusių Didžiosios Britanijos reguliariosios kariuomenės karių, šiuos rėmė maždaug 30 000 vokiečių samdinių) nugalėjo prie Trentono (1776 12 25) ir Princetono (1777 01 03, abu Naujojo Džersio valstijoje).

Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karas (1775–1783)

Po pergalės prie Saratogos (1777 10 17, iš Kanados žygiavusi britų kariuomenė buvo apsupta ir kapituliavo; Saratogos mūšis) Prancūzija 1778 pripažino JAV nepriklausomybę, sudarė su jomis sąjungą ir paskelbė karą Didžiajai Britanijai (1779 karą Didžiajai Britanijai paskelbė Ispanija, 1780 – Olandija). Po sėkmingo Germantowno puolimo (1777 10 04) didesnė G. Washingtono kariuomenės dalis 1777 pabaigoje–1778 pradžioje dalyvavo Prūsijos karininko F. W. von Steubeno vadovaujamuose mokymuose Valley Forge (Pensilvanijos valstija). Prancūzai parėmė Kontinentinę armiją ginkluote. 1778 06 britai pasitraukė iš Filadelfijos, šiaurėje jiems liko Niujorkas ir jo apylinkės. Nuo 1778 pabaigos Didžiosios Britanijos pastangos atgauti kolonijas suintensyvėjo, karo veiksmai persikėlė į pietines valstijas. 1778 12 britai užėmė Savanną, 1780 05 – Charlestoną. Tik amerikiečių pergalė prie Yorktowno (1781 10 19) iš esmės nulėmė karo baigtį.

George′as Washingtonas įžengia į Niujorką 1783 metų lapkričio 25 dieną (spalvota litografija, 1879, dailininkas nežinomas)

Reikšmė

Nuo 1782 04 Paryžiuje vyko taikos derybos (JAV atstovavo B. Franklinas, J. Adamsas ir kiti), 1783 09 03 pasirašyta Versalio taika, kuria Didžioji Britanija pripažino JAV (jų vakarinė siena – Misisipės upė) nepriklausomybę. Kare amerikiečių pusėje kovėsi apie 7000 Europos karininkų savanorių; iš jų itin išgarsėjo M. J. de La Fayette’as, T. A. B. Kosciuška, C.‑H. de Saint‑Simonas.

L: D. Higginbotham The War of American Independence Bloomington 1977; E. Countryman The American Revolution New York 1985.

1478