Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinis karas

Jungtnių Amèrikos Valstjų piliẽtinis kãras, JAV piliẽtinis kãras, JAV pietinių ir šiaurinių valstijų karas. Vyko 1861–65.

Priežastys

Kilo dėl 19 a. viduryje sustiprėjusių Šiaurės ir Pietų prieštaravimų. Šių prieštaravimų (pirmiausia dėl vergijos) svarbiausia priežastis buvo abiejų regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai (Šiaurės ūkio pagrindas – pramonė bei samdomo darbo nenaudojančios fermos, Pietų – plantacijos, kuriose dirbo vergai). Misūrio kompromisas (1820) ir 1850 kompromisas prieštaravimų nepanaikino. 19 a. viduryje suaktyvėjusi abolicionistinė propaganda (abolicionizmas) stiprino pietinių valstijų siekį atsiskirti. Respublikonui vergijos priešininkui A. Lincolnui tapus JAV prezidentu, Pietų Karolina 1860 12 20 išstojo iš JAV. 1861 02 Montgomery (Alabamos valstija) 11 Pietų valstijų (Pietų Karolina, Misisipė, Florida, Alabama, Džordžija, Luiziana, Teksasas, Virdžinija, Arkanzasas, Tenesis ir Šiaurės Karolina) sukūrė Amerikos konfederacijos valstijas. Pietūs per karą siekė, kad jų konfederacija būtų pripažinta suverenia, Šiaurė – išsaugoti JAV vienybę ir panaikinti vergiją.

Eiga

Karo veiksmus pradėjo Konfederacija, 1861 04 12 užpuldama Fort Sumterį (Pietų Karolina). Nors Šiaurė turėjo demografinę, ekonominę (išplėtota pramonė, geležinkelių tinklas), politinę ir karinę persvarą, Pietų kariuomenė, vadovaujama generolų T. J. Jacksono, J. E. Johnsono ir R. E. Lee, per pirmąjį pilietinio karo etapą (iki 1862 vidurio) kovėsi sėkmingiau (tarp kitų – pergalės prie Bull Runo, Virdžinija, 1861 07 21 ir 1862 08 29–30). Šiaurės nuo 1861 04 vykdyta Pietų pakrantės blokada nebuvo efektyvi. 1862 03 09 Chesapeake’o įlankoje, prie Hampton Roadso, įvyko pirmasis karybos istorijoje garlaivių šarvuočių jūrų mūšis. 1861 08 ir 1862 07 priimti įstatymai leido konfiskuoti konfederatų turtą. 1862 05 20 JAV Kongresas priėmė Homstedų aktą, pagal kurį kiekvienas amerikietis, nekariaujantis Pietų pusėje, galėjo gauti žemės sklypą. Po mūšio prie Antietamo (1862 09 17, sustabdytas konfederatų veržimasis į Merilandą; Antietamo mūšis) Šiaurė perėjo į kontrpuolimą. Didžioji Britanija ir Prancūzija, iš pradžių rodžiusios palankumą Pietums, atsisakė tarpininkauti konflikte ir sužlugdė Konfederacijos viltis įgyti tarptautinį pripažinimą ir Europos valstybių paramą.

JAV pilietinis karas (1861–1865)

1862 09 22 atsišaukimu prezidentas A. Lincolnas paskelbė, kad naikinama vergija (nuo 1863 01 01). Gettysburgo mūšis (1863 07 01–03; didžiausias JAV pilietinio karo mūšis) pradėjo Šiaurės kariuomenės, vadovaujamos generolų U. S. Granto, Ph. H. Sheridano, W. T. Shermano ir G. H. Thomaso, pergalingą žygį. 1863 ji užvaldė Misisipės pakrantes, užėmė Tenesį, o 1864 – Džordžiją (09 02 Atlantą, 12 21 – Savanną), padalydama Konfederacijos teritoriją į kelias dalis. 1864 11 A. Lincolnas buvo antrąkart išrinktas JAV prezidentu. 1865 01 Kongresas priėmė JAV konstitucijos 13 pataisą, naikinančią vergiją. Derybos Hampton Roadso konferencijoje (1865 02) nebuvo rezultatyvios. Iki 1865 03 Šiaurės kariuomenė užėmė Šiaurės ir Pietų Karoliną, 04 02–03 – Konfederacijos sostinę Richmondą (Virdžinija). 1865 04 09 R. E. Lee Appomattoxe pasirašė Konfederacijos kapituliacijos aktą. Jo kariuomenės likučiai pasidavė iki 05 26, Teksase kovos vyko iki 06 02.

JAV pilietinio karo Fredericksburgo mūšis (1862 piešinys)

Padariniai

Kare Šiaurės pusėje dalyvavo apie 2 mln. kareivių (žuvo per 350 000), Pietų pusėje – apie 1,5 mln. kareivių (žuvo per 320 000). Šiaurės pergalė leido atkurti valstybės vienybę (Pietų rekonstrukcija); po šio pilietinio karo Valstijų bandymų atsiskirti ir ginčų dėl suverenumo ribų nebekilo. Jungtinėse Amerikos Valstijose ėmė vyrauti industrializuotos ir urbanizuotos Šiaurės valstijos.

Lietuviai

Lietuviai JAV pilietiniame kare kovojo ir pietiečių, ir šiauriečių kariuomenėse. Daugelis jų buvo 1830–1831 sukilimo dalyviai, į JAV atvykę iš Rytų Prūsijos. Pietiečių kariuomenės sąrašuose buvo 44, šiauriečių kariuomenės vien tik Niujorko valstijos daliniuose – 411 lietuvių.

L: D. Donald, J. G. Randall The Civil War and Reconstruction Lexington 1969; P. J. Parish The American Civil War New York 1975; J. M. Mc Pherson Battle Cry of Freedom: the Civil War Era New York 1988.

1478