Georgetowno universiteto pagrindinis pastatas Vašingtone (1877–1879, architektas P. J. Pelzas)
Bakerio biblioteka Harvardo universiteto Verslo mokykloje Kembridže (1927)
diplomų įteikimo šventė Yale’io universitete New Havene
Geiselio biblioteka Kalifornijos universitete San Diege (1968–1970, architektas W. Pereira)
universiteto studentų organizacijos Illini Union pastatas Ilinojaus universiteto miestelyje Urbanoje (1941)
Kolumbijos universiteto Žemutinė memorialinė biblioteka Niujorke (1897, architektūrinė bendrovė McKim, Mead and White) su skulptūra Alma Mater ant laiptų (1901–1903, architektas D. Ch. Frenchas)
afrikiečių vaikai mokosi apie Padėkos dieną Whittierio pradinėje mokykloje Hamptone (Virdžinijos valstija, apie 1899)
Jungtnių Amèrikos Valstjų švietmas
Pirmosios mokyklos pradėtos steigti 16 amžiuje, kolonizacijos pradžioje. Nacionalinė švietimo sistema pradėjo formuotis po Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo (1775–83). 1787 įstatymu švietimo organizavimas pavestas valstijų vyriausybėms. 1852 Masačusetso valstijoje priimtas pirmasis privalomo pradinio mokslo įstatymas (iki 1918 šis įstatymas priimtas visose valstijose). 19 amžiuje susiformavo valstybinių mokyklų sistema, apimanti aštuonmetį pradinį mokslą, keturmetį vidurinį ir dvimetį arba keturmetį aukštąjį mokslą. Iki 19 amžiaus pabaigos Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistema buvo organizuota pagal Vakarų Europos pavyzdį, mokymas orientuotas į žmogaus protinių gebėjimų ugdymą. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje švietimo sistemoje išryškėjo progresyvizmas. Šios krypties atstovai, atsižvelgdami į intensyvų urbanizacijos procesą, nedarbą, skurdą, kitakalbių imigrantų neraštingumą, pabrėžė demokratinės visuomenės ugdymo būtinybę, ypač dorovės ir elgesio formavimą bei raidą. Siekta pertvarkyti Jungtinių Amerikos Valstijų gyvenimą ir švietimo institucijas, įvestas įvairių veiklos sričių (žemės ūkio, pramonės, namų ekonomikos, menų ir fizinio lavinimo) mokymas. 1910 vidurinėse mokyklose mokėsi 15,4 %, 1920 – 32,3 %, 1930 – 51,4 % 14–17 metų vaikų. 20 amžiaus 7 dešimtmetyje priimti nauji įstatymai švietimo organizavimui gerinti, 1975 – Valstybinis švietimo apsaugos (pabrėžiantis akademinių dalykų svarbą ir dėmesį talentingiems vaikams). Švietimą tvarko Švietimo departamentas. Kiekviena valstija turi savo mokyklų įstatymus, mokykloms vadovauja švietimo tarybos (mokykloms nustato taisykles ir koordinuoja veiklą). Privalomas mokymosi amžius nuo 6 iki 16 metų, kai kuriose valstijose iki 17 arba 18 metų. Mokslas valstybinėse mokyklose nemokamas. Ikimokyklinis ugdymas (vaikų iki 6 metų) neprivalomas. Veikia valstybinės ir privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos: vaikų darželiai, vaikų mokyklos, parengiamosios klasės, vaikų dienos centrai. 2003/04 ikimokyklines įstaigas lankė 12 milijonų vaikų. Veikia valstybinės, religinėms organizacijoms priklausančios (12 %) ir privačios, vadinamosios nepriklausomos (4 %), mokyklos. Pradinės mokyklos yra keturmetės (6–10 metų vaikams), penkiametės (6–11 metų), šešiametės (6–12 metų) ir septynmetės (6–13 metų). 2003/04 pradines mokyklas lankė 36 milijonai mokinių, dirbo 18 900 mokytojų. Vidurinės mokyklos yra trijų tipų: trimetės žemesniosios vidurinės mokyklos (13–16 metų vaikams), penkiametės bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos (13–18 metų) ir dvimetės aukštesniosios vidurinės mokyklos (16–18 metų). Baigusieji keturmetę arba penkiametę pradinę mokyklą mokslus tęsia trimetėje arba dvimetėje tarpinėje vidurinėje mokykloje. Baigusieji tarpinę arba žemesniąją vidurinę mokyklą mokslus gali tęsti profesinėje mokykloje (4–5 metus). Žemesniosios vidurinės mokyklos paskutinėse klasėse dėstomi 1–2 fakultatyvūs dalykai, mokinius pradedama skirstyti į profilines grupes. Pasirinkti dalyką ir tolesnio mokymosi profilį mokiniams padeda konsultantai psichologai, kurie mokyklose dirba ugdomąjį darbą ir vadovauja mokinių profesiniam orientavimui. Aukštesniosios vidurinės mokyklos yra kelių tipų: akademinės, bendrosios, komercinės, pramoninės ir žemės ūkio. Bet kurio tipo mokykla turi daug profilinių grupių, kurių kiekvienai sudarytos privalomųjų ir fakultatyvių dalykų programos (moksleivių pasiskirstymą į profilines grupes lemia fakultatyvių dalykų pasirinkimas). Baigusieji vidurinę mokyklą gali stoti į aukštąją mokyklą, baigusieji profesinę mokyklą – į profesines technikos mokyklas. 2003/04 vidurines mokyklas lankė 20 milijonų mokinių, dirbo 15 000 mokytojų. Aukštasis, profesinis technikos mokslas mokamas. Veikia valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos. Aukštasis mokslas formuotas pagal Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos aukštojo mokslo sistemas. Aukštosios mokyklos yra 3 tipų: dvimečiai (juos baigę studentai gali dirbti pagal profesiją arba tęsti mokslus kitoje aukštojoje mokykloje), keturmečiai (suteikia bakalauro ir magistro laipsnius) koledžai, specializuotos aukštosios mokyklos (kunigų seminarijos, medicinos mokyklos, verslo koledžai, karo akademijos ir kitos) ir universitetai. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Cornellio universitetas, Čikagos universitetas, Georgetowno universitetas, Harvardo universitetas, Yale’io universitetas, Ilinojaus universitetas, Kalifornijos universitetas, Kolorado universitetas, Kolumbijos universitetas, Mičigano universitetas, Misūrio universitetas, Pensilvanijos universitetas, Princetono universitetas, Valparaiso universitetas, Bostono (įkurtas 1845), Cincinnati (įkurtas 1819), Floridos (įkurtas 1853 Gainesville’yje), Louisville’io (įkurtas 1798), Minesotos (įkurtas 1851 Minneapolyje), Niujorko (įkurtas 1831), Niujorko valstybinis (įkurtas 1844), Pittsburgho (įkurtas 1787) universitetai. 2003/04 buvo apie 4000 aukštųjų mokyklų, iš jų 113 universitetų (16,7 milijono studentų, 950 000 dėstytojų). Nuo 1975 suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo institucijos, bendruomenių koledžai, rengiami kursai prie amatų, vidurinių mokyklų, universitetų ir kita. Mokslinius tyrimus atlieka aukštosios mokyklos, daugiau kaip 700 valstybinių, 400 privačių ir valstybės remiamų privačių mokslo įstaigų. Svarbiausios mokslo įstaigos: Amerikos akademija ir menų bei literatūros institutas, Amerikos menų ir mokslų akademija, Amerikos mokslo skatinimo asociacija (American Association for the Advancement of Science), JAV nacionalinė mokslų akademija, JAV nacionalinė radioastronomijos observatorija, JAV nacionalinės optinės astronomijos observatorijos. Didžiausios bibliotekos: Kongreso biblioteka, Čikagos viešoji (įkurta 1872), Los Andželo viešoji (įkurta 1872), Bostono viešoji (įkurta 1852). Svarbiausi muziejai: Bostono dailės muziejus, Guggenheimo muziejus, Metropolitano meno muziejus, Moderniojo meno muziejus (visi trys Niujorke), Nacionalinis Amerikos meno muziejus, Nacionalinis gamtos istorijos muziejus (įkurtas 1846), Nacionalinis oreivystės ir kosmonautikos muziejus (įkurtas 1946; visi Vašingtone).
Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra; -JAV švietimas; -JAV kultūra
2271
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas