juodóji metalùrgija, metalų apdirbimo pramonės šaka, apimanti juodųjų metalų (ketaus, plieno, ferolydinių) lydymą, gaminių, gaunamų valcuojant plieną (sijų, bėgių, lakštų, vamzdžių, vielos ir kitų), gamybą, t. p. šiems procesams reikalingų kaitrai atsparių ir kitų medžiagų gamybą bei reikalingos žaliavos paruošimą (smulkinimą, sodrinimą, granuliavimą, aglomeravimą). Juodosios metalurgijos pagrindinė žaliava – geležies rūda (geležies rūdos pramonė). Juodiesiems metalams lydyti ir perdirbti dar naudojama kokso chemijos produktai (kokso chemijos pramonė), kaitrai atsparios, rūdinės (magnio, chromo rūdos) ir nerūdinės (klintis, ugniai atsparus molis, dolomitas, kvarcitas, magnezitas, formavimo smėlis) medžiagos. Juodosios metalurgijos svarbiausi procesai – ketaus ir plieno lydymas (lydoma pramoninėse krosnyse, dažniausiai lydkrosnėse – aukštakrosnėse, konverteriuose, indukcinėse, elektroninėse, lankinėse ir kitose krosnyse), luitų (ketaus ir plieno) gamyba ir valcavimas. Juodieji metalai yra pagrindinė medžiaga, naudojama mašinoms, statybinėms konstrukcijoms, karo technikai gaminti.
2003 pasaulyje išlydyta apie 965 mln. tonų, 2004 – 1050 mln. tonų plieno, daugiausia Kinijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje ir Pietų Korėjoje (1 lentelė), plieną gamino 150 šalių, 97 % viso plieno pagamino 65 šalys. 2003 valcuoto plieno produkcijos pasaulyje pagaminta apie 846 mln. tonų (2 lentelė), iš jų (mln. tonų) virbų – 97,7, lengvo profilio (mažesnio kaip 80 milimetrų) produkcijos – 74,5, vamzdžių – 58,0, betono armatūros – 41,4, sunkaus profilio (ne mažesnio kaip 80 milimetrų) produkcijos – 34,0, skardos – 12,7, geležinkelio bėgių – 5,8. 2003 pasaulio plieno eksportas sudarė 337,9 mln. tonų (perskaičiavus į neapdirbtą plieną), arba 45,4 % viso pagaminto kiekio. Daugiausia eksportavo Japonija, Rusija, Ukraina, Vokietija ir Belgija su Liuksemburgu (3 lentelė), daugiausia importavo (mln. tonų) Kinija (43,2), Jungtinės Amerikos Valstijos (21,3), Vokietija (18,1), Italija (17,5), Pietų Korėja (15,6). Ferolydinių pasaulyje 2000 pagaminta (mln. tonų): ferochromo – 5,9, feromangano – 3,6, ferosilicio – 3,7, feronikelio – 0,8, kitų – 13,2. Didžiausios plieno gamybos bendrovės – Liuksemburgo Arcelor (2003 pagamino 42,8 mln. tonų plieno), Olandijos LNM Group (35,3 mln. tonų), Japonijos JFE (30,2 mln. tonų), Nippon Steel Corporation (31,3 mln. tonų), Pietų Korėjos POSCO (28,9 mln. tonų), Kinijos Shanghai Baosteel (19,9 mln. tonų), Didžiosios Britanijos Corus Group (19,1 mln. tonų), Jungtinių Amerikos Valstijų United States Steel Corporation (17,9 mln. tonų). 2004 pradžioje plieno pramonėje dirbo: Europos Sąjungoje – 269 tūkst. žmonių (iš jų Vokietijoje – 72 tūkst. žmonių), Japonijoje – 170, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 121, Brazilijoje – 68, Kanadoje – 58, Pietų Korėjoje – 57, Australijoje – 21, Pietų Afrikos Respublikoje – 18 tūkst. žmonių.
| Valstybė | 1970 | 1980 | 1990 | 2000 | 2003 |
|---|---|---|---|---|---|
| Kinija (be Taivano) | 18,0 | 37,1 | 66,4 | 127,2 | 220,1 |
| Japonija | 94,0 | 114,7 | 112,8 | 106,4 | 110,5 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 122,2 | 105,3 | 91,4 | 101,8 | 90,4 |
| Rusija | – | – | – | 59,1 | 62,7 |
| Pietų Korėja | 0,5 | 13,1 | 23,1 | 43,1 | 46,3 |
| Vokietija** | 50,8 | 51,5 | 43,6 | 46,4 | 44,8 |
| Ukraina | – | – | – | 31,8 | 36,9 |
| Indija | 6,2 | 9,4 | 16,1 | 26,9 | 31,8 |
| Brazilija | 5,4 | 10,1 | 20,6 | 27,9 | 31,1 |
| Italija | 17,4 | 27,0 | 26,2 | 26,8 | 26,7 |
| Prancūzija | 23,9 | 23,4 | 19,7 | 21,0 | 19,8 |
| Taivanas | – | – | – | 16,9 | 18,8 |
| Turkija | 1,3 | 1,7 | 8,4 | 14,3 | 18,3 |
| Ispanija | 7,4 | 12,6 | 12,7 | 15,9 | 16,5 |
| Kanada | 11,0 | 15,7 | 12,3 | 16,6 | 15,9 |
| Meksika | 3,8 | 7,0 | 8,2 | 15,6 | 15,2 |
| Didžioji Britanija | 28,2 | 11,1 | 18,0 | 15,2 | 13,3 |
| Belgija | 12,6 | 12,4 | 11,6 | 11,6 | 11,1 |
| Pietų Afrikos Respublika | 4,5 | 9,0 | 8,7 | 8,5 | 9,5 |
| Lenkija | 11,6 | 18,4 | 11,7 | 10,5 | 9,1 |
| Iranas | – | 1,2 | 1,4 | 6,6 | 7,9 |
| Australija | 6,9 | 7,9 | 7,6 | 7,1 | 7,5 |
| SSRS | 113,3 | 154,0 | 160,9 | – | – |
| kitos šalys | 56,0 | 74,4 | 88,6 | 90,4 | 100,6 |
| iš viso pasaulyje | 595,0 | 717,0 | 770,0 | 847,6 | 964,8 |
*Tarptautinio geležies ir plieno instituto duomenys
**iki 1990 Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika kartu
| Valstybė | 1995 | 2000 | 2003 |
|---|---|---|---|
| Kinija (be Taivano) | 44,3 | 111,1 | 200,7 |
| Japonija | 97,4 | 103,6 | 108,0 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 86,8 | 98,1 | 87,8 |
| Pietų Korėja | 36,1 | 42,5 | 45,6 |
| Vokietija | 40,1 | 44,7 | 43,1 |
| Rusija | 18,9 | 29,4 | 34,1 |
| Brazilija | 15,9 | 25,1 | 28,6 |
| Italija | 26,8 | 25,8 | 25,7 |
| Indija | 8,3 | 16,4 | 20,8 |
| Prancūzija | 17,1 | 19,9 | 19,0 |
| Taivanas | 11,5 | 16,8 | 18,7 |
| Turkija | 12,2 | 14,1 | 18,3 |
| Ispanija | 13,2 | 15,3 | 15,9 |
| Kanada | 13,9 | 16,2 | 15,5 |
| Meksika | 9,3 | 14,8 | 15,0 |
| Didžioji Britanija | 15,2 | 14,5 | 12,8 |
| Belgija | 11,3 | 11,6 | 11,1 |
| Pietų Afrikos Respublika | 8,1 | 8,3 | 9,4 |
| Iranas | 4,7 | 6,6 | 7,9 |
| Australija | 8,4 | 7,1 | 7,5 |
| Ukraina | 8,2 | 6,2 | 7,4 |
| Lenkija | 2,5 | 6,2 | 6,5 |
| Olandija | 6,1 | 5,5 | 6,5 |
| kitos šalys | 59,4 | 70,9 | 80,2 |
| iš viso pasaulyje | 575,7 | 730,7 | 846,1 |
*Tarptautinio geležies ir plieno instituto duomenys
| Valstybė | Eksportas, mln. tonų |
|---|---|
| Japonija | 33,7 |
| Rusija | 32,3 |
| Ukraina | 26,6 |
| Vokietija | 24,7 |
| Belgija su Liuksemburgu | 20,4 |
| Prancūzija | 17,5 |
| Pietų Korėja | 14,1 |
| Brazilija | 13,0 |
| Italija | 11,3 |
| Turkija | 11,1 |
| Taivanas | 9,7 |
| Olandija | 7,7 |
| Kinija (be Taivano) | 8,5 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 7,5 |
| Didžioji Britanija | 7,3 |
| Ispanija | 6,4 |
| Kanada | 5,5 |
| Austrija | 5,2 |
| Meksika | 5,0 |
| Čekija | 4,7 |
*Tarptautinio geležies ir plieno instituto duomenys
Ketus ir plienas manufaktūrose buvo lydomi jau 17–18 amžiais. Didesnė dalis naudota ginklams, kita – darbo įrankiams ir buities reikmenims gaminti. Ketui ir plienui tapus pagrindinėmis konstrukcinėmis medžiagomis, jų paklausa didėjo. 18 a. pabaigoje juodoji metalurgija tapo stambia pramonės šaka. Gamybos apimtys labai padidėjo 20 a. (ypač po Antrojo pasaulinio karo) dėl besiplečiančios mašinų ir staklių, transporto priemonių (automobilių, laivų) gamybos, aukštybinių pastatų ir kitų statinių statybos: 1913 pasaulyje plieno buvo pagaminta 76 mln. tonų, 1940 – 142, 1950 – 192, 1970 – 595, 1980 – 717, 1990 – 770,0, 2000 – 847,6 mln. tonų. Plieno lydymo apimtys pasaulyje 1971–2003 (išskyrus 1991–95 laikotarpį, kai sumažėjo Rusijos ir kitų pokomunistinių šalių plieno gamyba) didėjo: 1971–75 – apie 1,6 %, 1976–80 – apie 2,2 %, 1981–85 – apie 0,1 %, 1986–90 – apie 1,4 %, 1996–2000 – apie 2,4 %, 2001–03 – apie 4,4 %. Ypač sparčiai plieno gamybą didino Kinija: 1996 išlydė apie 100 mln. tonų plieno ir pralenkė pirmaujančią Japoniją, 2003 išlydė jau 2 kartus daugiau nei Japonija. Plieno lydymo apimtys Europos Sąjungoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje stabilizavosi, daugelyje kitų šalių (Rusijoje, Ukrainoje, Indijoje, Pietų Korėjoje, Brazilijoje, Turkijoje) kasmet padidėja apie 2 %.
2687