Čepónis Juozas (slap. Tauragis, Budrys), iki 1939 Ščepãvičius 1909Kunkojai (Raseinių vlsč.) 1948 01 16Pagausantys (Ariogalos vlsč.), vienas antisovietinių partizanų vadų Žemaitijoje. Majoras (1998, po mirties).
Išsilavinimas ir veikla
1931 baigė Karo mokyklą Kaune. Tarnavo 4 artilerijos pulke; kapitonas (1939). 1940 06 Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, paskirtas SSRS kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso baterijos vadu. 1941 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui iš SSRS kariuomenės pasitraukė. 1944 Vietinės rinktinės 309 bataliono 2 kuopos vadas. Su ja netoli Kaniavos kaimo (prie Varėnos) kovėsi su Armijos Krajovos daliniais. Kai 1944 SSRS vėl okupavo Lietuvą, J. Čeponis pasitraukė į pogrindį.
Juozas Čeponis
Vienas pirmųjų Raseinių apskrityje organizavo partizaninį judėjimą. Buvo Lietuvos laisvės armijos Raseinių apskrities karinių formuočių komendantas. Sudarė partizanų Vėgėlės rinktinę (nuo 1945 07 – Žebenkšties rinktinė), jai vadovavo.
1945 išlaisvino suimtą partizaną J. Kasperavičių, su J. Žemaičiu vadovavo partizanams per Virtukų kautynes. 1946 subūrė Jungtinės Kęstučio apygardos Žalčio rinktinę (nuo 1948 Vaidoto rinktinė), jai vadovavo. 1947 pabaigoje rinktinės vadavietę ir Kęstučio apygardos pogrindinę spaustuvę perkėlė į Pagausančių kaime ūkininko Z. Jokimo sodyboje įrengtą bunkerį, atnaujino apygardos laikraščio Laisvės varpas leidybą. Dėl ryšininkų išdavystės J. Čeponis ir 2 bendražygiai 1948 01 16 buvo apsupti saugumo kariuomenės, visi susisprogdino.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1999, po mirties).
J. Čeponio ir 2 bendražygių žūties vietoje 1998 pastatytas paminklas.
Tauragis; Budrys; -Juozas Čeponis
228