Gèniušas Juozas 1892 10 22Navickai (prie Alytaus) 1948 01 04Kaunas, lietuvių pedagogas, teatro veikėjas, rašytojas. 1912 baigęs Veiverių mokytojų seminariją mokytojavo Lenkijos, per I pasaulinį karą Poltavos gubernijos ir Petrogrado pradžios mokyklose. 1917 Petrograde baigė ikimokyklinio auklėjimo kursus, 1918 studijavo Petrogrado pedagoginiame institute pedagogiką ir istoriją. 1921 grįžęs į Lietuvą mokytojavo Kėdainių gimnazijoje, nuo 1925 – Lietuvos mokytojų seminarijoje Kėdainiuose. Nuo 1925 dar studijavo Lietuvos universitete istoriją. Dalyvavo Lietuvos mokytojų profsąjungos, valstiečių liaudininkų ir Lietuvos jaunimo sąjungos veikloje. Po Gruodžio septynioliktosios perversmo atleistas iš mokytojo pareigų, 1927 įkalintas. Vėliau dirbo Kauno miesto Švietimo skyriuje. 1930 vienas Lietuvos vaikų teatro draugijos organizatorių. 1931–40 Kaune vadovavo Lietuvos moterų globos komiteto mokyklai. 1940–41 dirbo Švietimo liaudies komisariate, 1941–44 – Kauno amatų mokykloje, nuo 1944 Kauno mokytojų seminarijos direktorius.
Juozas Geniušas
Bendradarbiavo spaudoje. Nagrinėjo švietimo tobulinimo, auklėjimo teorijos ir praktikos, mokytojų rengimo ir kitas pedegogikos problemas, t. p. bendrąsias ir specialiąsias didaktikas. Kritikavo mechanine atmintimi grįstus mokymo metodus, propagavo vaizdumo ir aktyvumo principus. Parašė lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlių, knygų muzikinio ir scenos ugdymo klausimais (Epizodiškojo istorijos kurso metodika 1927, Ryškusis skaitymas 1928, Dramatizacija ir įscenavimas: Mokymo auklėjimo priemonė 1929, Radijo pašnekesiai su mokytojais ir tėvais 1930, Literatūros chrestomatija 1939, Istorijos vadovėlis 1940), scenos veikalėlių vaikams: Sapnas Velykų naktį, Paparčio žiedas (abu 1918), Scenos vaizdeliai vaikų teatrui (1924). J. Visgino slapyvardžiu išleido romaną Laisvės alėja (1935).
L: Rinktiniai pedagoginiai raštai Kaunas 1968.
1706
J. Visginas