Juozas Girnius

Ginius Juozas 1915 05 23Sudeikiai (Ukmergės apskr.) 1994 09 13Bostonas (Jungtinės Amerikos Valstijos; 1995 palaidotas Sudeikiuose), lietuvių filosofas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas. K. K. Girniaus ir S. A. Girniaus tėvas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys (1964). Dr. (1951).

Gyvenimo faktai

1936 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, 1936–38 studijavo Freiburgo (lankė M. Heideggerio paskaitas), Leuveno universitetuose, Sorbonoje. Dalyvavo Ateitininkų federacijos veikloje, vienas jos ideologų. 1941–44 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1946–49 mokytojavo lietuvių gimnazijose Vakarų Vokietijoje. 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1955–58 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1959–64 Lietuvių fronto bičiulių tarybos narys, 1963–67 Ateitininkų federacijos vadovas.

Juozas Girnius

1953–69 Lietuvių enciklopedijos, 1965–80 žurnalo Aidai redaktorius. Bendradarbiavo žurnaluose Logos, Židinys, Aidai, Į laisvę, Naujasis židinys ir kituose.

Filosofijos bruožai

J. Girniaus filosofija artima krikščioniškajam egzistencializmui, jai įtakos turėjo tomizmas, M. Heideggeris, K. Jaspersas.

Analizavo mąstymo, tikėjimo, laisvės, kančios, rūpesčio, apsisprendimo, kūrybos, dvasinio tobulėjimo problemas. Metafiziką laikė egzistenciniu, mąstančiu atvirumu pasauliui ir Dievui. Tikėjimas, anot J. Girniaus, yra laisvės aktas, nusakantis žmogaus santykį su būtimi, grindžiamas ne dogmomis ar autoritetais, bet žmogaus laisvu apsisprendimu. Kritikavo egzistencinę būties, kaip vyksmo, sampratą joje įžvelgdamas būties ir niekio tapatybę. Filosofinis mąstymas yra neatsiejamas nuo mąstančiojo asmens, kuris privalo atsakyti už savo mąstymo turinį. Egzistencinę tiesą tapatino su moraliniu teisumu, tikėjimą laikė priemone šiai tiesai pasiekti. Įžvelgė kančios sąsajas su atsakomybe, tobulėjimu, baigtinumo suvokimu. Rūpesčio sąvoką aiškino inteligentiškumo ir visuomeniškumo aspektais.

Nagrinėjo asmens kūrybiškumą, santykį su visuomene, asmenybės saviraiškai trukdančius veiksnius. Egzistencinių filosofų idėjas vertino remdamasis teistiniais principais, analizavo humanistinį ateizmą, ateistinį gyvenimo būdą, plėtojo žmogaus be Dievo koncepciją. Teigė, kad gyvenimas be Dievo taip pat yra Jo liudijimas, siūlė teistinę, krikščioniškąją žmogaus sampratą.

Svarbiausi veikalai

Parašė veikalus Heideggerio egzistencialinės filosofijos pagrindai (parašyta 1936, išspausdinta 2002), Žmogaus problema technikos amžiuje (parašyta 1947–48, išspausdinta 1998), Laisvė ir būtis (1953), Tauta ir tautinė ištikimybė (1961, latvių kalba 1963), Žmogus be Dievo (1964), Idealas ir laikas (1966), Pranas Dovydaitis (1975 ²2017), Pranas Kuraitis (1990). Parašė straipsnių apie literatūrą (įvadas literatūros antologijai Žemė 1957), etiką, estetiką, tautiškumą. Parengė spaudai S. Šalkauskio Rinktinių raštų du tomus (1986–91).

Apdovanojimai

Gedimino ordino Karininko kryžius (1994).

2271

R: Raštai 4 t. Vilnius 1991–2001; Literatūros ir kultūros kritikos rinktinė / sudarė K. K. Girnius Vilnius 2014. L: In memoriam Juozas Girnius / Naujasis Židinys - Aidai 1995 nr. 10 (su bibliografija).