Juozas Karosas

Karõsas Juozas 1890 07 16Spraguitis (Anykščių vlsč.) 1981 06 06Vilnius, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. Iš pradžių muzikos mokė tėvas ir Leliūnų vargonininkas K. Treinys, vėliau – J. Gruodis. Nuo 1912 mokytojavo, vargonininkavo, vadovavo chorams Kuktiškėse, Alantoje, Jarcevo (Smolensko sr., Rusija). 1921–27 studijavo Rygos konservatorijoje (P. Jozuuso vargonų, J. Vītolo kompozicijos, E. Cooperio dirigavimo klasėse). Rygoje vadovavo lietuvių ir latvių chorams (su choru Šviesa dalyvavo Latvijos ir Lietuvos dainų šventėse), vargonininkavo Šv. Alberto bažnyčioje, rengė vargonų muzikos koncertus, dirigavo simfoninius ir radijo koncertus. 1930–37 Kaune mokytojavo, dėstė Liaudies konservatorijoje, vadovavo draugijos Daina chorams, dirigavo Kudirkos simfoniniam orkestrui; 1931–37 Kauno radiofono simfoninio orkestro dirigentas. 1937–39 ir 1945–53 Klaipėdos, 1939–45 Šiaulių muzikos mokyklos direktorius. 1956–81 dėstė Lietuvos konservatorijoje; profesorius (1977). Mokiniai: S. Vainiūnas, J. Pėželis.

1950, 1955 ir 1975 Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. Dirigavo G. B. Pergolesi Stabat Mater, L. van Beethoveno, J. Haydno, W. A. Mozarto, F. Mendelssohno‑Bartholdy, F. Schuberto, C. Saint‑Saënso, J. Žilevičiaus simfonijas, instrumentinius koncertus. Parašė muzikos vadovėlį Garsų keliais (1936), atsiminimų knygą Nueitas kelias (1976, 2 t. 2001), muzikos straipsnių.

Kūriniai

Sukūrė oratorijas Darbas ir taika (1952) ir Parneštoji laisvė (1960), kantatas A. Smetonos 60‑mečio garbei (1934, L. Giros žodžiai) ir Vainikas Iljičiui (1969), vokalinę simfoninę poemą Baladė apie išvaduotojus (1967), 2 simfonijas (1949, 1954), simfonines poemas Už taiką (1950), Salomėja Nėris (1958) ir Odė Didžiajam Spaliui (1967), uvertiūras Į darbą (1934) ir Spalio revoliucijos 30‑mečiui (1947), Lietuvišką rapsodiją (1936), siuitų simfoniniam (1945, 1946, 1949) ir styginių (1940, 1945) orkestrui, rapsodiją poemą violončelei ir simfoniniam orkestrui (1957), koncertų fortepijonui (1946), smuikui (1947, 1969, 1971), violončelei (1949, 1964), altui (1967), pasakaliją ir fugą vargonams ir simfoniniam orkestrui (1962), Lopšinę smuikui ir simfoniniam orkestrui (1933), 3 styginių kvartetus (1928, 1952, 1977), fortepijoninį trio (1947), sonatų fortepijonui, smuikui ir fortepijonui, violončelei ir fortepijonui, vargonams, Concertino ir fantaziją 2 fortepijonams, kūrinių vargonams, kaimo kapeloms, romansų, chorų, solo dainų, vokalinių ciklų (LSSR valstybinė premija 1972), dramos ir radijo spektaklių muzikos.

Kūryba pagrįsta klasicizmo ir romantizmo tradicijomis.

Apdovanojimai

S. Šimkaus III premija (1959),LSSR valstybinė premija (1972), Choreografijos III premija (1977, su J. Gaižausku).

Atminimo įamžinimas

1990 J. Karoso vardas suteiktas Klaipėdos I vaikų muzikos mokyklai.

L: J. Špigelglazas Juozas Karosas Vilnius 1967.

1352

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką