Juozas Lukša

Lukšà Juozas (slap. Vytis, Juodis, Skirmantas, Skrajūnas ir kiti; literatūrinis slap. Juõzas Daũmantas), visi vardai Juozas Albinas 1921 08 04 (ankstesniuose šaltiniuose, 08 10 – data patikslinta 2020 metais Lietuvos centriniame valstybės archyve suradus J. Lukšos metrikus)Juodbūdis (Veiverių vlsč.) 1951 09 04Pabartupis (Garliavos apylinkės), Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas. Vienas Lietuvos partizanų vadų. A. Lukšos brolis. Partizanų majoras (1951). Majoras (1998, po mirties). Laisvės kovos karžygys (1950). Karys savanoris (1997, po mirties).

Juozas Lukša

Veikla

Nuo 1940 Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. Įsitraukė į Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, nuo 1941 priklausė Lietuvių aktyvistų frontui. Buvo suimtas. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui (1941 06 22), iš Kauno kalėjimo pabėgo. Dalyvavo lietuvių antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui. Nuo 1944 vasaros vėl dalyvavo kovoje su sovietiniu okupaciniu režimu, nuo 1945 02 veikė Lietuvos išlaisvinimo taryboje, nuo 1945 06 – Lietuvos partizanų sąjūdyje Vilniuje; užmezgė ryšius su Suvalkijos partizanų Geležinio Vilko rinktine. Nuo 1945 11 buvo rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, 1946 06–08 redagavo ir leido laikraštį Laisvės žvalgas, su A. K. Varkala – Kovos keliu (1946 03–1948).

Lietuvių fronto vardu pasirašė Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įkūrimo (1946 06 06) aktą. 1946 09 atvyko į Vilnių organizuoti BDPS ir Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą; padėjo demaskuoti BDPS pirmininką J. Markulį kaip sovietinio saugumo agentą (slapyvardžiai Ąžuolas, Noreika, Kudirka). Nuo 1946 12 15 buvo BDPS Prezidiumo įgaliotinis užsienyje. 1947 01 12 paskirtas sudarytos Birutės rinktinės vadu. 1947 05 su J. Krikščiūnu (slapyvardis Rimvydas), perėjęs sieną su Lenkija, Gdanske ir Gdynėje susitiko su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovais, perdavė svarbių dokumentų apie SSRS okupuotą Lietuvą ir kovą su sovietiniu režimu. 1947 08 20 tapo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 12 15 su K. Pypliu (slapyvardis Audronis) antrą kartą prasiveržė (per Rytų Prūsiją) į Vakarus, kaip BDPS Prezidiumo įgaliotiniai ten nuvežė daug dokumentų. 1948 07 09 dalyvavo Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir užsienio lietuvių politinių organizacijų atstovų susitikime (Baden‑Badeno pasitarimas).

1949 paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotiniu ryšiams su Vakarais ir sąjūdžio Visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininku. Mokėsi Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (šios – Vakarų Vokietijoje) žvalgybos mokyklose, pristabdė J. Markulio ardomąją veiklą Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto užsienio delegatūroje. 1950 07 23 vedė N. V. Bražėnaitę. 1950 10 03 parašiutais su kitais iš Vakarų Vokietijos nusileido į Tyrelių mišką (Tauragės apylinkės) toliau kovoti. Nuo 11 25 buvo Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. Išduotas SSRS Valstybės saugumo ministerijos užverbuoto bendražygio J. Kukausko (slapyvardžiai Dzykis, Gardenis) pateko į agentų smogikų pasalą ir per kautynes žuvo.

iš Vakarų grįžę partizanai desantininkai J. Lukša (iš kairės pirmas), B. Trumpys (ketvirtas) ir K. Širvys (penktas) susitikime su Tauro apygardos vadu V. Vitkausku (antras iš kairės) ir vado adjutantu P. Naujoku (1949)

Knygos

Gyvendamas Paryžiuje Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą Partizanai už geležinės uždangos; 1950, 1962 ir 1984 išleista Čikagoje (du paskutiniai leidimai – antrašte Partizanai), 1990 – Vilniuje, 2005 – Kaune, 1975 ir 1988 – Niujorke (anglų kalba), 2005 – Stokholme (švedų kalba pavadinimu Miško broliai).

Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas

Laisvės kovos 1 laipsnio kryžius su kardais (1950). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1997, po mirties).

Garliavoje, kurios apylinkėse žuvo, J. Lukšos vardu pavadinta gatvė ir gimnazija, 1999 žūties vietoje pastatytas memorialinis kryžius (skulptorius J. Šlivinskas, architektas A. Mikėnas), 2021 Liubave (Lietuvos ir Lenkijos pasienyje) – paminklas (skulptorius Stasys Pūtvis).

paminklas Juozui Lukšai‑Daumantui Liubave (Kalvarijos savivaldybė, 2021; skulptorius Stasys Pūtvis)

paminklas J. Lukšos žūties vietoje Pabartupyje (Kauno rajono savivaldybė, 1999; skulptorius Juozas Šlivinskas)

Vytis; Juodis; Skirmantas; Skrajūnas; -Juozas Lukša; -Juozas Albinas Lukša; Daumantas

2921

2737

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką