Juozas Rimša
Rmša Juozas 1875 08 24Margiai (dabar Naudžiai; Paežerių vlsč., Vilkaviškio apskr.) 1970 12 24Naudžiai (Pilviškių apylinkė), knygnešys, knygrišys, visuomenės veikėjas. Valstietis. P. Rimšos brolis. Nuo 1889 mokėsi knygrišystės, Pilviškiuose atidarė knygrišyklą. Bendradarbiavo su knygnešiais M. Baltūsiu, J. Kačergiu, J. Kancleriu ir S. Matulaičiu. 1892 su M. Baltūsiu užsisakė periodinius leidinius Varpas ir Ūkininkas, pats ieškojo prenumeratorių. 1895 kratytas, bet įkalčių nerasta. 1896 Gižuose, Pilviškiuose ir Šunskuose klijavo anticarinius atsišaukimus. Apie 1897 susipažinęs su K. Griniumi, J. Bagdonu, V. Palukaičiu dar aktyviau veikė kaip knygnešys: draudžiamąją lietuvišką spaudą platino Gižų, Pilviškių apylinkėse, perduodavo į Seinų kunigų seminariją ir į Vilnių.
Sietyno draugijos narys, jos Pilviškių kuopelę aprūpindavo draudžiamąja lietuviška spauda. 1899 grįžtantis iš Tilžės Vilkaviškio geležinkelio stotyje sulaikytas pasienio sargybinių, kalintas Kalvarijos kalėjime. 1899 10 Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II paliepimu ištremtas dvejiems metams, tremties vieta pasirinko Odesą. 1902 grįžęs į Lietuvą įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Padėjo gabenti socialdemokratų spaudą, atsišaukimus. 1904 jo ūkyje daryta krata, bet įkalčių nerasta. Dalyvavo Rusijos 1905–07 revoliucijoje, už tai kalintas Kalvarijos kalėjime. Priklausė Šviesos draugijai. 1909 už lietuvišką veiklą vėl suimtas ir ištremtas į Kauno guberniją. 1915 Vokietijos okupacinės valdžios suimtas už politinę veiklą ir išvežtas į karo belaisvių stovyklą. 1917 09 18–22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Įsitraukė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veiklą. 1940 paskirtas Pilviškių valsčiaus viršaičiu. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu (iki 1904) ir vėliau bendradarbiavo lietuvių spaudoje.
L: Iš lietuvių knygnešystės ir periodikos istorijos (XIX a. II pusė–XX a. pradžia) / sudarė G. Burneikienė Vilnius 1994; B. Kaluškevičius, K. Misius Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904 Vilnius 2004.
1319