Rudznskas Juozas 1905 11 17Ryga 1975 01 11Vilnius, lietuvių teatro aktorius, režisierius. 1930 baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą (A. Sutkaus mokinys). 1930–32 Valstybės teatro, 1932–35 ir 1939–41 šio teatro Šiaulių, 1935–39 Klaipėdos skyriaus, 1941–66 Lietuvos akademinio dramos teatro (iki 1955 veikė įvairiais pavadinimais) aktorius. 1946–49 dėstė šio teatro vaidybos studijoje, 1949–51 ir 1954–66 šio teatro vyriausiasis režisierius, 1954–58 ir direktorius. 1962–69 dėstė Lietuvos konservatorijoje.
Juozas Rudzinskas
J. Rudzinskas. Spektaklio A. Millerio Komivojažerio mirtis scena (1959, dailininkas M. Percovas; iš kairės: Bifas – H. Kurauskas, Hepis – M. Smagurauskas, Vilis Lomenas – A. Radzevičius, Linda – O. Knapkytė)
Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų; svarbiausi: Hertas (H. Heijermanso Viltis 1936), Andželas (V. Hugo Andželas 1939), Adomas (H. von Kleisto Sukultas ąsotis 1941), Smirnovas, Lopachinas (A. Čechovo Meška, Vyšnių sodas), Tartiufas (Molière’o Tartiufas, visi 1945), Zacharas, Bulyčiovas (M. Gorkio Priešai 1946, SSRS valstybinė premija 1947, su kitais, Jegoras Bulyčiovas 1948), Krečetas (O. Kornijčuko Platonas Krečetas 1947), Stalinas (N. Pogodino Kremliaus kurantai 1947, V. Višnevskio Neužmirštamieji 1919‑ieji metai 1951, SSRS valstybinė premija 1952, su kitais), Tichonas (A. Ostrovskio Audra 1950). Vaidybai būdinga kuriamų personažų psichologinis sodrumas, raiški kalba, gestai ir mimika, plastiški judesiai. Režisuotiems spektakliams pagal užsienio (W. Shakespeare’o Hamletas 1959, H. Ibseno Šmėklos 1961, M. Pagnolio Topazas 1963, M. Gorkio Dugne 1964, J. W. Goethe’s Faustas 1965) ir lietuvių (V. Krėvės Skirgaila 1966, ir vaidino Skirgailą) klasikos kūrinius trūko raiškesnio konceptualumo, nuoseklesnės režisūros. J. Rudzinsko spektakliai priskirtini buitinio realizmo krypčiai, juose pabrėžiama aktorių vaidyba, jų kuriamų personažų raiškūs charakteriai.
L: Juozas Rudzinskas Vilnius 1955.
1706