Urbšỹs Juozas 1896 03 12 (pagal senąjį kalendorių – 02 29)Šeteniai (Surviliškio vlsč.) 1991 04 30Kaunas, Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas, vertėjas.

Juozas Urbšys

Išsilavinimas ir veikla

Nuo 1915 studijavo Rygos politechnikos institute. 1916 pabaigoje mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1917 baigęs Čiugujevo (dabar Čuhujivas) karo mokyklą išsiųstas į frontą. 1918 10 grįžo į Lietuvą. 1919–22 tarnavo kariuomenėje, nuo 1920 su pertrauka – Generaliniame štabe, buvo Operacijų skyriaus viršininko padėjėjas (pavaduotojas). Nuo 1922 Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas, 1927–33 pasiuntinybės Paryžiuje I sekretorius, 1933–34 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Rygoje, nuo 1934 Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, nuo 1936 ministerijos generalinis direktorius.

Juozas Urbšys

Juozas Urbšys (sėdi pirmas iš dešinės) su kitais Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje darbuotojais (1932; trečias iš kairės sėdi patarėjas Oskaras Milašius, ketvirtas – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Petras Klimas, stovi antras iš kairės kultūros patarėjas Jurgis Baltrušaitis (jaunesnysis), Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

J. Urbšys pasirašo Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį (1939 10, Maskva; iš kairės stovi –Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras SSRS L. Natkevičius, SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas, Lietuvos ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, Lietuvos kariuomenės vadas S. Raštikis, SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Potiomkinas, J. Stalinas, SSRS gynybos liaudies komisaras K. Vorošilovas, A. Ždanovas; Rusijos Federacijos vaizdo ir garso archyvas)

Nuo 1938 12 – užsienio reikalų ministras. Jam dirbant vadovaujantį darbą ministerijoje teko priimti Lenkijos ultimatumą Lietuvai, nacių Vokietija užgrobė Klaipėdos kraštą, Lietuva patyrė SSRS agresiją. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 07 17 su žmona M. Urbšiene ištremtas į Tambovą. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui suimtas, be teismo kalintas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio (dabar Žemutinis Naugardas), Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose (11 metų – vienutėse). 1943 pabaigoje–1944 pradžioje parašė du J. Stalinui adresuotus memorandumus dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1952 pradžioje Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Valstybės saugumo ministerijos nuteistas 25 metus kalėti. 1954 08 27 iš kalėjimo paleistas be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Viaznikuose (Vladimiro sr.). 1956 08 grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Aktyviai reiškėsi atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, siekė pagrindinių veikėjų sutarimo. Pulkininkas leitenantas (1991).

J. Urbšys (ketvirtas iš dešinės) su prezidentu A. Smetona (ketvirtas iš kairės) ir kitais vyriausybės nariais prezidentūroje 1939 11 22 (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Kūryba

Parašė knygą Medžiaga Vilniaus ginčo diplomatinei istorijai (1932). Atsiminimų knygos: Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais (1988, rusų kalba 1989, italų kalba 1990; 1988 21990 išleista pavadinimu Atsiminimai), Laiškai Elenai (2001). Iš prancūzų kalbos išvertė P. A. de Beaumarchais, G. Duhamelio, G. Flaubert’o, P. Hériat, A. R. Lesage’o, Molière’o, A. F. Prévost d’Exiles’io, R. Rolland’o kūrinių.

J. Urbšys namuose Kaune 1989 (Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Apdovanojimai

Gedimino 4 (1928) ir 2 (1936), Vytauto Didžiojo 4 (1932) laipsnio ordinai.

V. Kavaliauskas Juozas Urbšys: Gyvenimu liudiju istoriją Vilnius 2017.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką