Jurgis Gerulis
Gerùlis Jurgis (vok. Georg Gerullis) 1888 08 13Jogaudai (Tilžės apskr.) apie 1945, lietuvių kalbininkas baltistas. Filosofijos dr. (1912).
Biografija
Studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. A. Bezzenbergerio ir W. Schulze’s mokinys. Dalyvavo I pasauliniame kare kaip vokiečių karininkas, buvo sužeistas. 1922–33 dėstė Leipcigo universitete; Baltų kalbų katedros vedėjas, profesorius. 1931–33 vadovavo dialektologijos kursams Kaune. 1934–37 Karaliaučiaus universiteto profesorius ir rektorius. Nuo 1937 Berlyno universiteto profesorius. Lietuvių kalbininkų A. Salio, P. Skardžiaus mokytojas, t. p. jo mokiniais buvo K. Alminas, A. Augstkalnis, V. Falkenhahnas, J. Kabelka, I. Matusevičiūtė, E. Mikalauskaitė ir kiti. 1939 pašauktas į vokiečių kariuomenę. Tarnavo Rytų fronte; majoras. 1945 sovietų organų suimtas, likimas nežinomas.
Jurgis Gerulis
Mokslinė veikla
Tyrė senąją lietuvių raštiją, lietuvių kalbos fonetiką, tarmes, senovės prūsų vietovardžius, dvikalbystę. Parengė M. Mažvydo raštų fotografuotinį leidimą (Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams 1922 Kaune, 1923 Heidelberge; čia paskelbė ir 1921 Karaliaučiaus valstybiniame archyve jo paties surastą giesmyną Gesmes chriksczoniskas 2 d. 1566–70), chrestomatiją Senieji lietuvių skaitymai (1927 Kaune). Vilniuje surado J. Elgerio Evangelijų ir epistolų vertimo latvišką rankraštį. Parašė veikalus: Senovės prūsų vietovardžiai (Die altpreussischen Ortsnamen 1922), Lietuvių dialektologijos studijos (Litauische Dialektstudien 1930; lietuvių tarmių tekstams pritaikė tarptautinę fonetinę transkripciją, aprašė priegaides), Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (Das Fischerlitauisch in Preussen, su C. S. Stangu, 1933).
2069