Jurgis Karnavičius
Karnãvičius Jurgis 1884 05 05Kaunas 1941 12 22Kaunas, lietuvių kompozitorius, pedagogas. J. Karnavičiaus tėvas. 1908 baigė Sankt Peterburgo universitetą (Teisės fakultetą), 1912 – Sankt Peterburgo konservatoriją (1910 dainavimo klasę, 1912 M. Šteinbergo kompozicijos klasę). 1913–14 ir 1918–27 dėstė Sankt Peterburgo konservatorijoje, nuo 1923 vadovavo jos choro klasei ir studentų chorui; profesorius (1919). 1914 mobilizuotas į Rusijos armiją, 1916 vokiečių paimtas į nelaisvę iki 1918 gyveno Josefstadte, prie Vienos. Dalyvavo Šiuolaikinės muzikos asociacijos veikloje (1925–26 vadovas), dainavo ir griežė savo suburtuose vokaliniame ir styginių kvartetuose Sankt Peterburge. Grįžęs į Lietuvą 1927–33 griežė altu Valstybės teatro orkestre, iki 1941 dar dėstė Kauno konservatorijoje; profesorius (1938).
Redagavo M. Petrausko operą Eglė žalčių karalienė, instrumentavo Č. Sasnausko kantatą Broliai ir sukūrė jai įžangą.
Kūriniai
Sukūrė operų (Gražina 1932, pastatyta 1933, Radvila Perkūnas pastatyta 1937), baletų (Gražuolė 1926, Baroko 1938, Apsišaukėlis 1940, Jaunimas žaidžia 1941), kantatas Užugirio pasaka (1934) ir Švyturio sargas (1935), simfonines poemas Ulalume (1917) ir Ovalinis portretas (1927), Temą ir variacijas (1912) ir Lietuviškąją fantaziją (1925) simfoniniam orkestrui, kamerinį koncertą Meilė sopranui, mecosopranui ir fortepijoniniam trio (1924), poemą violončelei ir fortepijonui (1917), 4 styginių kvartetus (I – 1913, išleista 1916, II – 1917, išleista 1928, III – 1928, išleista 1969, IV – 1925), instrumentinių pjesių, romansų, dainų, dramos spektaklių muzikos.
J. Karnavičiaus estetinėms pažiūroms įtakos turėjo simbolizmas; kūryboje rusų klasikinės muzikos tradicijas nuosaikiai derino su naujoviškesnės raiškos harmonija, instrumentuote. Jo sceniniuose kūriniuose nemažai lietuvių liaudies muzikos motyvų, naudojo ir kitų tautų liaudies muzikos intonacijas.
Apdovanojimai
Gedimino 3 laipsnio ordinas (1933).
L: Jurgis Karnavičius / parengė J. Burokaitė Vilnius 2004.
127