Krikščinas Jurgis (slap. Rimvydas) 1919 09 14Rastiapov (Nižnij Novgorodo gub., Rusija) 1949 12 15Šlynakiemis (Punsko vlsč.; palaidotas Seinuose), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. A. Krikščiūno sūnus. Partizanų kapitonas (1949). Pulkininkas leitenantas (1998, po mirties). Laisvės kovos karžygys (1950, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).
Jurgis Krikščiūnas
Veikla
1920 su šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtinėje Ašmintoje (Prienų vlsč.), 1922 persikėlė į Kauną. 1940 baigė Karo mokyklą Kaune. 1940–43 Vytauto Didžiojo universitete studijavo geodeziją. Dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui jaunimo organizacijos veikloje. 1941 buvo antisovietinio Birželio sukilimo dalyvis Kaune. 1944 su šeima traukėsi į Vakarus, tačiau rugpjūtį sovietinio saugumo suimtas; kalintas Šiaulių kalėjime, užverbuotas ir paleistas. 1945 pavasarį grįžo į Kauną.
Negalėdamas atsikratyti sovietinių represinių struktūrų darbuotojų persekiojimo, 1945 pabaigoje tapo Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Vaidoto grupės partizanu. 1946 vasarą vadovavo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Mindaugo kuopos, veikusios Marijampolės apskrities Gudelių valsčiuje, partizanams. 1947 01 15–16 kaip Dainavos apygardos vado įgaliotinis dalyvavo Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Tauro apygardos teritorijoje. 01 20 šios apygardos vado A. Baltūsio (slapyvardis Žvejys) rašte savo pavaduotojui Algimantui Zaskevičiui (slapyvardis Narimantas) nurodoma Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio atstovus J. Lukšą (slapyvardis Skirmantas) ir J. Krikščiūną (mokėjo rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas) ruošti kelionei į Vakarus.
Jurgis Krikščiūnas‑Rimvydas
1947 05 12 abu jie, lydimi Tauro apygardos partizanų, Lietuvoje perėjo SSRS–Lenkijos sieną, Gdynėje susitiko su rezistencijos atstovais iš Vakarų. Atnaujinę ryšius su užsieniu, pranešę, kad J. Markulis (slapyvardis Erelis) yra sovietinio saugumo agentas ir informavę užsienio lietuvių organizacijas apie padėtį Lietuvoje, perdavė joms surinktą medžiagą apie sovietinį terorą ir grįžo atgal į Lietuvą.
1947 09 24–25 J. Krikščiūnas, kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vado pavaduotojas (kitais duomenimis, kaip šios apygardos štabo Ryšių su užsieniu karininkas) dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje.
Aktyviai bendradarbiavo pogrindžio spaudoje: rašė straipsnius apie SSRS vykdomą lietuvių tautos genocidą (1948 11 14 savanoriškai įsipareigojo Dainavos apygardos vadui A. Ramanauskui, slapyvardžiu Vanagas, šią medžiagą išgabenti už geležinės uždangos), rūpinosi spaudos reikmenimis, jos platinimu. Per kautynes 2 kartus sužeistas.
1949 pradžioje su partizanu Vitu (Vytautu) Prabuliu (slapyvardis Žaibas) prasiveržė į Lenkiją, tačiau į Vakarus gabenama partizanų surinkta ir sutvarkyta medžiaga apie Lietuvoje vykdomą sovietinį genocidą dingo (paėmė Lenkijos saugumiečiai) pakeliui į Varšuvą. Iš atminties atkūręs šią medžiagą (apie 1948 rinkimus ir trėmimus, Lietuvos gyventojų padėtį tremtyje ir sovietiniuose lageriuose, t. p. 26 partizanų dainas) perdavė J. Lukšai‑Skirmantui, kuris su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariais parengė ir Jungtinių Tautų Organizacijai įteikė memorandumą dėl Lietuvoje vykdomo genocido.
J. Krikščiūnas, vengdamas provokacijų, iš Lenkijos toliau į Vakarus nevyko. Žuvo su bendražygiu V. Prabuliu‑Žaibu.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Laisvės kovos 1 laipsnio kryžius su kardais (1950, po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1997, po mirties).
Lietuvos Atgimimo pradžioje buvusio partizanų rėmėjo Juozo Jakimavičiaus rūpesčiu šalia bunkerio, kuriame žuvo J. Krikščiūnas su bendražygiu V. Prabuliu‑Žaibu, buvo pastatytas kryžius. 1999 ant Prienų krašto muziejaus J. Krikščiūnui įrengta atminimo lenta (skulptorius Jonas Jagėla, architektė Viktorija Molienė; 2020 nustatyta, kad Prienų gimnazijoje mokėsi ne J. Krikščiūnas, o jo bendrapavardis pogrindinės organizacijos narys Jurgis Krikščiūnas).
Rimvydas; -Jurgis Krikščiūnas
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 5 Vilnius 2005.
2737
2271