Jurótiškės (bltr. Юрацішкі, Juraciški, rus. Юратишки, Juratiški), miesto tipo gyvenvietė Baltarusijoje, Gardino srityje, Vijos rajone. Plentai į Viją ir Valažiną. Geležinkelis į Gardiną, Maladečiną. 1347 gyventojai (2023). Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė (19 a., 2014 perstatyta po gaisro). Atsimainymo bažnyčia (2003). Vidurinė ir muzikos mokyklos.
Istorija
Jurotiškės minimos nuo 16 a. pradžios, kai kaip kraitis iš kunigaikščių Alšėniškių perėjo Goštautams. Apie 1520 Albertas Goštautas pastatydino pirmąją Šv. Mikalojaus bažnyčią (1845 perstatyta). Mirus bevaikiui Stanislovui Goštautui 1542 Jurotiškės atiteko Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą sudegintos, po 18 a. pradžios Šiaurės karo liko 3 sodybos. Nuo 18 a. pabaigos iki 1939 dvaras priklausė Radkevičiams. 1795–1940 Jurotiškės – valsčiaus, 1940–60 – rajono centras. 1869 atidaryta pradžios mokykla. Nutiestas geležinkelis. 1897 buvo 311 gyventojų, 41 sodyba, veikė 2 smuklės, parduotuvė, mokykla (76 mokiniai). 1921–39 valdė Lenkija. 1937 pastatyta bažnyčia (1955 sovietų valdžios nurodymu sugriauta). Nuo 1957 miesto tipo gyvenvietė.
Jurotiškių geležinkelio stotis (1915)
Lietuviai
19 a. pirmoje pusėje daugelyje gretimų kaimų, išskyrus kaimus į šiaurę nuo Jurotiškių, vyravo lietuvių kalba (rytų dzūkų vilniškių šnekta). Ilgiausiai ji išsilaikė Jurotiškių apylinkės pietrytiniame kampe, susisiekiančiame su Lazūnų apylinke. Tarmę 1886, 1888, 1893 tyrė E. Volteris.
2706
2271