jūrų transportas

jrų transpòrtas, transporto sudėtinė dalis, apimanti keleivių ir krovinių vežimą jūrų laivais.

Jūrų transporto priemonės

keltas gabena krovininius automobilius

Jūrų transportui priklauso laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, vežančios keleivius ir krovinius jūromis ir jūrų kanalais, jūrų keliai, jūrų uostai, techninis laivynas, kuris palaiko reikiamą gylį uostuose ir laivybos kanaluose, jūrų švyturiai ir kiti navigacijos ženklai bei techniniai įrenginiai, reguliuojantys laivybą ir garantuojantys jos saugumą, tarnybiniai pagalbiniai laivai (vilkikai, ledlaužiai ir kiti), laivų remonto ir kėlimo priemonės.

Būdinga didelė transporto priemonių keliamoji galia, sąlygiškai nedidelės pervežimų sąnaudos.

Krovinius jūromis veža prekybinis jūrų laivynas.

Jūrų uostai

Daugiausia krovinių vežama Atlanto (jo pakrantėje yra 2/3 visų pasaulio jūrų uostų), Ramiuoju ir Indijos vandenynu. Pasaulyje yra daugiau kaip 2700 jūrų uostų (iš jų – apie 100 konteinerių terminalų). Daugiau kaip 30 uostų metinė krovinių apyvarta yra po daugiau kaip 50 mln. tonų krovinių, 11 uostų – po daugiau kaip 100 mln. tonų.

Išsivysčiusioms šalims būdingi universalūs jūrų uostai, galintys priimti ir išsiųsti įvairius krovinius, besivystančių šalių, taip pat Kanados, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos didieji uostai dažniausiai specializuoti (pavyzdžiui, pritaikyti naftai, rūdoms, anglims vežti).

Didžiausi pasaulio universalieji jūrų uostai – Rotterdamas, Singapūras, Naujasis Orleanas, Kobe, Niujorkas, Čiba, Nagoja, Houstonas, Jokohama, Šanchajus, didžiausi konteinerių terminalai (1 lentelė) – Honkongas, Singapūras, Pusanas, Šanchajus.

Europos didžiausi uostai (3 lentelė) – Rotterdamas, Antverpenas, Hamburgas, Marselis, Bergenas, didžiausi konteinerių terminalai – Rotterdamas, Hamburgas, Antverpenas (4 lentelė).

Statistika

Pasaulyje jūrų keliais pervežama apie 80 % visų krovinių (2003 – apie 6,2 mlrd. tonų). Daugiausia vežama nafta (2003 – 1,7 mlrd. tonų) ir jos produktai (2003 – 0,5 mlrd. tonų), anglys, rūdos, grūdai, fosforitai.

Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, 2005 pradžioje pasaulio jūrų transporto laivyną sudarė 46 222 laivai (iš jų daugiau kaip 50 % plaukiojo su užsienio šalių vėliavomis) – 18 150 prekinių, 6139 laivai biriems ir skystiems kroviniams vežti, 11 356 tanklaiviai, 5679 keleiviniai laivai, 3165 konteinervežiai, 1733 kitos paskirties laivai. Laivų bendras tonažas – apie 857 mln. tonų, iš jų Graikijai teko 20,3 %, Japonijai – 14,2 %, Norvegijai – 6,7 %, Vokietijai – 6,3 %, Kinijai (be Honkongo ir Taivano) – 6,1 %, Jungtinėms Amerikos Valstijoms – 5,9 %, Honkongui – 4,0 %.

Kai kurios nedidelės šalys turi didelį jūrų laivyną, nes su šių valstybių vėliavomis plaukioja didelių valstybių laivai (taip laivų savininkai siekia mokėti mažesnius mokesčius ir jūreivių atlyginimus). Jūrų laivai plaukioja su apie 160 valstybių vėliavomis, daugiausia su Panamos, Liberijos, Bahamų, Maltos, Kipro, Bermudos. Su užsienio vėliavomis plaukioja daugiausia Graikijos, Japonijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos laivų.

Europoje yra daugiau kaip 1100 jūrų uostų (2 lentelė); per metus pervežama apie 3,5 mlrd. tonų krovinių ir apie 350 mln. keleivių. Per Europos šalių jūrų uostus 2003 pervežtų keleivių skaičius parodytas 5 lentelėje.

1 lent. Didžiausi pasaulio konteinerių terminalai 2003*

Konteinerių terminalas	Perkrauta krovinių, mln. TEU konteinerių
Honkongas	20,82
Singapūras	18,41
Šanchajus	11,37
Šendženas (Kinija)	10,70
Pusanas	10,37
Gaosiongas (Taivanas)	8,81
Rotterdamas	7,10
Los Andželas	6,61
Hamburgas	6,14
Antverpenas	5,44
Dubajus	5,15
Kelangas (Malaizija)	4,80
Long Beachas	4,66
Čingdao (Kinija)	4,24
Niujorkas	4,04

*Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenys

2 lent. Europos* jūrų uostai 2003**

Valstybė	Jūrų uostų skaičius	Iš jų uostai, kurių metinė krovinių apyvarta 1 mln. tonų
Airija	21	7
Belgija	7	4
Bulgarija	2	2
Danija	121	24
Didžioji Britanija	121	49
Estija	5	5
Graikija	205	23
Ispanija	27	26
Italija	123	42
Kipras	5	3
Latvija	4	3
Lenkija	13	5
Lietuva	1	1
Norvegija	71	21
Olandija	56	10
Portugalija	11	6
Prancūzija	68	21
Rumunija	7	3
Slovėnija	7	1
Suomija	52	22
Švedija	109	29
Vokietija	84	17
iš viso	1 116	324

*be Rusijos europinės dalies ir Ukrainos

**Eurostat duomenys

3 lent. Didžiausi Europos jūrų uostai 2003*

Jūrų uostas	Perkrauta krovinių, tūkst. tonų
Rotterdamas	307 353
Antverpenas	126 098
Hamburgas	93 562
Marselis	92 418
Bergenas	76 406
Havras	67 382
Grimsby ir Imminghamas	55 931
Teesas ir Hartlepoolis	53 842
Londonas	51 028
Algecirasas	48 264
Genuja	46 949
Dunkerque’as	45 768
Bremenas ir Bremerhavenas	42 492
Triestas	41 566
Amsterdamas	40 757

*Eurostat duomenys

4 lent. Didžiausi Europos konteinerių terminalai 2003

Konteinerių terminalas	Perkrauta krovinių, TEU konteinerių
Rotterdamas	7 117 729
Hamburgas	6 126 274
Antverpenas	5 445 436
Bremenas ir Bremerhavenas	3 190 675
Gioia Tauro (Italija)	3 148 662
Felixstowe (Didžioji Britanija)	2 481 569
Algecirasas	2 024 168
Havras	2 014 611
Valencia	2 012 312
Barselona	1 765 448
Genuja	1 605 946
Pirėjas	1 605 132

*Eurostat duomenys

5 lent. Pervežta keleivių per Europos šalių* jūrų uostus 2003**

Valstybė	Pervežta keleivių
Airija	3 746 946
Belgija	739 306
Bulgarija	3 862
Danija	48 652 513
Didžioji Britanija	33 707 627
Estija	5 172 277
Graikija	101 183 071
Ispanija	20 041 355
Italija	82 575 808
Kipras	287 225
Latvija	118 029
Lenkija	3 188 187
Lietuva	135 035
Norvegija	4 656 183
Olandija	2 014 627
Portugalija	615 881
Prancūzija	27 404 613
Slovėnija	46 957
Suomija	16 341 273
Švedija	32 748 320
Vokietija	32 145 989

*be Rusijos europinės dalies ir Ukrainos

**Eurostat duomenys

garlaivis

Istorija

Kinai, indai, prie Viduržemio jūros gyvenančios tautos jūrų transportą naudojo dar prieš Kristų. Europoje jis ėmė labiau plėtotis 9–10 a., paplitus buriniams laivams. 15–16 a. šalys pradėjo kovoti dėl įsitvirtinimo pasaulinėje jūrų prekyboje. Ilgą laiką joje dominavo Portugalija ir Olandija. 17 a. stipria jūrų valstybe tapo Anglija.

Jūrų transportas tobulėjo plėtojantis pramonei, tarptautinei prekybai. 19 a. buvo sukurti garlaiviai, 20 a. pradžioje – motorlaiviai.

Pasaulio jūrų laivų bendras tonažas 1970 sudarė 326,1 mln. tonų, 1980 – 628,8, 1990 – 658,4, 2000 – 825,7 mln. tonų. 20 a. 8 dešimtmečio viduryje pusę tonažo sudarė tanklaiviai. Vėliau jų dalis sumažėjo. 1970 jūrų transportu buvo pervežta 2,5 mlrd. tonų krovinių (iš jų – 1,1 mlrd. tonų naftos), 1980 – 3,7 (1,5), 1990 – 4 (1,2), 2000 – 5,9 mlrd. tonų (1,7 mlrd. tonų). Tarptautinės jūrų prekybos mastas 1970–2003 parodytas 6 lentelėje.

6 lent. Tarptautinės jūrų prekybos apimtys 1970–2003 (mln. tonų)*

Metai	Iš viso pervežta krovinių	Pervežta tankeriais	Pervežta sausakrūviais laivais
1970	2 566	1 442	1 124
1980	3 704	1 871	1 833
1990	4 008	1 755	2 253
2000	5 872	2 163	3 709
2003	6 168	2 203	3 965

*Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenys

Jūrų transportas Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys jau prieš 11 a. prekiavo su kitais kraštais jūrų keliu. Danų, švedų ir kitų tautų laivai atveždavo metalų (vario, bronzos, kitų), druskos, gelumbės, išsiveždavo gintaro, žvėrių kailių, vaško.

13–14 a. kryžiuočiams ir kalavijuočiams nustūmus lietuvius nuo Baltijos tiesioginiai jūrų transporto ryšiai su kitais kraštais nutrūko. Pirkliai naudojosi Hanzos tarpininkavimu. 16 a. Vokiečių ordinui tapus Lenkijos vasalu, Lietuva galėjo naudotis Klaipėdos uostu. Šiek tiek krovinių buvo išvežama ir per Šventosios uostą. Po Olyvos taikos (1660) Lietuva vėl neteko teisių į Klaipėdos uostą. Šventosios uostas 18 a. sunyko.

Jūrų transportas vėl pradėtas plėtoti 1923 atgavus Klaipėdą. 1924 Klaipėdos uosto prekių apyvarta buvo 438 046 tonos, 1938 – 1 533 281 tona. 1936 rūpintis laivininkystės reikalais įsteigta bendrovė Lietuvos Baltijos Loidas. Imta kurti prekybinį laivyną; 1939 jis turėjo 11 laivų (bendras tonažas – 11 400 bruto tonų). Didžioji dalis krovinių buvo gabenama užsienio laivais. 1939 naciams užgrobus Klaipėdos kraštą Lietuvos jūrų transporto raida vėl nutrūko.

Sovietinės okupacijos metais Lietuvos jūrų transportas buvo SSRS transporto sistemos dalis. Tuo laikotarpiu atstatyti ir pagerinti Klaipėdos uosto apsauginiai įrenginiai, jis pagilintas, įrengtos naujos prieplaukos, uoste sumontuota krovos technika. 1965 Klaipėdoje buvo įsteigta Jūrų agentūra. 1969 įkurta Lietuvos jūrų laivininkystė (1982 turėjo 40 laivų, jų bendra talpa sudarė 162 900 bruto tonų); kroviniai vežti tarp Baltijos jūros ir Vakarų Europos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Kubos, Pietų Amerikos uostų, reguliariai – tarp Klaipėdos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos uostų. 1986 pradėjo veikti Klaipėdos–Mukrano tarptautinė jūrų perkėla.

1991 Klaipėdos uoste įsigaliojo Lietuvos jurisdikcija, jam buvo suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas (Klaipėdos jūrų uostas). Daugiau kaip 70 % Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių yra tranzitiniai. Lietuvos jūrų transportu pervežtų krovinių mastas ir keleivių skaičius 1990–2004 parodyta 7 lentelėje. Lietuvos prekybinių jūrų laivų skaičius 1993–2002 parodytas 8 lentelėje. 2005 Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruoti 76 prekybiniai laivai.

7 lent. Krovinių ir keleivių vežimas Lietuvos jūrų transportu 1990–2004*

Metai	Pervežta krovinių, mln. tonų	Pervežta keleivių, tūkst.
1990	5,7	–
1991	5,8	–
1992	5,1	–
1993	5,5	15,9
1994	4,9	25,6
1995	5,8	38,7
1996	4,7	40,8
1997	4,5	36,4
1998	4,2	43,7
1999	4,3	50,8
2000	4,5	64,2
2001	4,7	68,8
2002	4,8	58,4
2003	4,7	98,9
2004	4,7	132,9

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

8 lent. Lietuvos prekybinių jūrų laivų skaičius 1993–2002* (metų pabaigoje)

Laivai	1993	1994	1995	1996	1997	1998	1999	2000	2001	2002
prekybiniai	71	81	95	96	99	102	90	90	84	86
iš jų
tanklaiviai	9	8	8	6	5	5	4	3	4	4
sausakrūviai	62	73	87	90	94	97	86	87	80	82

*Lietuvos statistikos departamento duomenys