jus

jus (lot. teisė), ius, daugelio teisinių terminų sudėtinė dalis. Pradėta vartoti Romoje. Jus civile reiškė visa apimančią Romos piliečių teisę, reguliuojančią visas jų teises ir pareigas, numatančią atsakomybę už nusikaltimus. Šiuolaikinėje teisėje jus civile yra turtinius ir kai kuriuos asmeninius neturtinius santykius reguliuojanti civilinė teisė. Jus cogens – privalomojo pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės norma. Jus canonicum – kanonų teisė. Jus gentium – tautų teisė, susiklosčiusi Romos respublikai tapus imperija. Buvo taikoma visoms imperijos tautoms vienodai. Jus primae noctis – pirmosios nakties teisė. Jus naturale – prigimtinė teisė, grindžiama dorine žmogaus prigimtimi. Ji beveik sutampa su jus gentium. Pagal teisinio reguliavimo objektą teisė skirstoma į jus privatum – privatinė teisė ir jus publicum – viešoji teisė. Pagal teisės šaltinių formą skiriama jus scriptum – rašytinė teisė ir jus non scriptum – nerašytinė teisė. Jus sanguinis – kraujo teisė (teisė į tėvų pilietybę), jus soli – gimimo vietos teisė (teisė į valstybės, kurioje gimstama, pilietybę; filiacija, natūralizacija).