Justinas Marcinkevičius

Justinas Marcinkevičius

Marcinkẽvičius Justinas 1930 03 10Važatkiemis (Ašmintos vlsč., Marijampolės apskr.) 2011 02 16Vilnius, lietuvių rašytojas, vertėjas. R. Marcinkevičiūtės tėvas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990).

Išsilavinimas ir visuomeninė veikla

Justinas Marcinkevičius

1954 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1953–59 dirbo žurnalų Genys ir Pergalė redakcijose. 1959–60 LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. 1985–1990 aktyvus LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (kalbėjo svarbiausiais Lietuvai klausimais), Prezidiumo narys, 1989–90 SSRS liaudies deputatas, 1989–90 Komisijos Lietuvos nepriklausomybės planui parengti kopirmininkas. Vienas populiariausių 20 a. pabaigos–21 a. pradžios poetų Lietuvoje. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę (1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–89 Sąjūdžio Seimo tarybos narys).

Eilėraščiai ir poemos

Pirmieji eilėraščių rinkiniai Prašau žodžio (1955), Duoną raikančios rankos (1963), poemos Dvidešimtas pavasaris (1956 31970, LSSR valstybinė premija 1957, inscenizacija pastatyta 1958), Kraujas ir pelenai (1960 21961, inscenizacija pastatyta 1961), Publicistinė poema (1961) atitiko socialistinio realizmo reikalavimus, juose pakiliai kalbama apie kaimo kolektyvizaciją, smerkiamas kaimo žmogaus pasyvus trečiojo kelio ieškojimas, kai susiduria dvi politinės jėgos, Bažnyčia kaltinama žmogaus pasyvumo ugdymu. Apysakoje Pušis, kuri juokėsi (1961 21971) pasakojama apie jaunus menininkus, paveiktus Vakarų filosofijos, bet vėliau grįžusius prie neva liaudiškos kūrybos. Itin reikšmingoje istoriosofinėje poemoje Donelaitis (1964) keliamos nacionalinės kultūros gyvybingumo problemos. Poema Siena (1965, inscenizacija pastatyta 1970) paremta miesto realijomis, ja autorius siekė naujoviško poetinio mąstymo. Eilėraščių rinkiniuose Mediniai tiltai (1966) ir Liepsnojantis krūmas (1968) sakralizuojami realūs tėviškės, kaimo buities vaizdai. Pokario tema, pradėta cikle 1946-ieji, išplėtota baladžių poemoje Devyni broliai (parašyta 1969–72, su kitomis mažosiomis poemomis išspausdinta rinkinyje Šešios poemos 1973). Poema Pažinimo medis (1979 22001) skirta lietuvių raštijos ir tautinės savimonės formavimuisi 16–19 amžiuje. Poezijos rinkiniuose Gyvenimo švelnus prisiglaudimas (1978), Būk ir palaimink (1980), Vienintelė žemė (1984), Už gyvus ir mirusius (1988) kaimiškoji tėviškė tampa savotiška Lietuvos metonimija, reali tikrovė darosi nebe tokia svarbi, kuriama metaforos, simboliai, deklaruojamos gerumo, užuojautos idėjos. Eilėraščiai elegiški – lyrinis herojus suvokia būties laikinumą ir giminystę su viskuo, kas gyva. Dažnai kalbama savotiško pamokslininko, žinančio, kas bloga ir kas gera, intonacijomis, transformuojama tautosakiniai, mitologiniai modeliai, religinių žanrų (maldos, pamokslo, litanijos) poetika. Kalba suvokiama ir kaip tautiškumo pamatas, ir kaip kūrybinės galios išraiška. Eilėraščių rinkinys Eilėraščiai iš dienoraščio (1993 21994) publicistiškas, vietomis atvirai ironiškas. Rinkiniuose Žingsnis (1998), Carmina minora (2000) vėl grįžtama prie elegiško kalbėjimo, eilėraščių poetika minimalistinė. Rinkinio Dienos drobulė (2002), rinktinės Amžino rūpesčio pieva (2005) naujuose eilėraščiuose grįžtama prie ankstesnės topikos (motina, malda, bažnytėlė, šulinys, vakaras, arklys), svarbiausių temų (Lietuvos, gimtosios kalbos likimas, nuostaba, susidūrus su tuo, kas gražu, netikėta), bet gyvenimas lyriniam subjektui dažnai atrodo skaudus, o šių dienų kasdienybė verta ironijos. Nepriklausomybės metų poezija kameriškesnė, uždaresnė, gilinamasi į žmogaus elegines būsenas. Po mirties išleisti rinkiniai Ranka parašyta: trumpi eilėraščiai (2012), Iš natūros (2013), Viešpatie, nejaugi neprašvis? (2018).

Dramaturgija

Nedidelėse dramose mitologiniais motyvais Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas (rinkinys Šešios poemos 1973, pastatyta 1981) ir Ikaras (pastatyta 1981, išspausdinta 1983 22005) nagrinėjamos asmenybės heroizmo ir tragizmo problemos. Poetinės draminės trilogijos Mindaugas (1968 21970, pastatyta 1969, LSSR valstybinė premija 1969), Mažvydas (pastatyta 1976, 1997, išspausdinta 1977 31996), Katedra (1971 21978, pastatyta 1971, 2013, režisierius O. Koršunovas; visos išleistos 1978 21988) siužetai turi istorinį pagrindą, joje gana retoriškai, iškilmingai kalbama apie autoriaus gyvenamojo laikotarpio problemas: kilnaus tikslo ir jo siekimo priemones, pareigos ir asmenybės laisvės santykį, idealus, kuriais turi ar gali remtis žmogus.

Publicistika ir knygos vaikams

Išleido poetinės publicistikos knygą Dienoraštis be datų (1981 21999), straipsnių ir interviu rinkinį Tekančios upės vienybė (1995), po mirties išleista knyga Dienoraščiai ir datos (sudarytojas V. Sventickas 2011 22012). Parašė knygų vaikams: Daina prie laužo (1955), Grybų karas (1958 122015), Laukinė kriaušė (1960 62015), Voro vestuvės (1980 62015), Mašinų paradas (1988) ir kitų.

Vertimai

Išvertė A. Mickevičiaus Gražiną (1955), Vėlines (1958), Meilės sonetus (1961), Poną Tadą (su V. Mykolaičiu-Putinu, 1974), A. Puškino Bachčisarajaus fontaną (1955), M. Lermontovo Demoną (1964), S. Jesenino kūrinių (rinktinė Baltoji obelų pūga 1961), epus Kalevo sūnus (1963), Kalevala (1972). Kūryba išleista anglų, armėnų, baltrusių, bulgarų, čekų, gruzinų, estų, italų, latvių, mongolų, norvegų, osetinų, prancūzų, rusų, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių kalbomis.

Atminimo įamžinimas

Apie Just. Marcinkevičių sukurti dokumentiniai filmai Dienoraštis be datų (1980, režisierius L. Lazėnas) ir Lopšinė motinai (1983, režisierius S. Beržinis), Prie rugių ir prie ugnies (2010, režisierė A. Marcinkevičiūtė), Poezijos pavasaris 2011: baladė apie poetą Justiną Marcinkevičių (režisierius S. Birgelis 2011).

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija 1957 ir 1969, Poezijos pavasario laureatas (1965). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993) ir Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (1997), Vytauto Didžiojo ordino Didysis Kryžius (2003). Herderio premija (1998), Lietuvos nacionalinė premija (2001), Baltijos Asamblėjos premija (2005), Nacionalinė pažangos premija (2008), Juozo Tumo‑Vaižganto premija (2009).

R: Raštai 5 t. Vilnius 1982–83; Poezija 2 t. Vilnius 2000; Papasakoti gyvenimą: rinktiniai eilėraščiai / sud. V. Daujotytė Vilnius 2012; Viešpatie, nejaugi neprašvis?: poezijos rinktinė / sud. A. Ališauskas Vilnius 2016. L: R. Pakalniškis Poezija, asmenybė, laikas Vilnius 1969; J. Lankutis Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija Vilnius 1977; Justinas Marcinkevičius: kūrybos studijos ir interpretacijos / sud. J. Katkuvienė Vilnius 2001; V. Daujotytė Raštai ir paraštės Vilnius 2003; V. Sventickas Apie Justiną Marcinkevičių Vilnius 2011; Justino Marcinkevičiaus pamokos / sud. S. Eitminavičius Vilnius 2012; V. P. Andriukaitis Justino Marcinkevičiaus laikas Vilnius 2016; Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename: atsiminimai / sud. V. Sventickas Vilnius 2017.

1540

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką